inhibitoriai

inhibtoriai (lot. inhibeo – sulaikau, stabdau), slopkliai, medžiagos, lėtinančios arba stabdančios chemines reakcijas. Pagal reakciją, kurią jie veikia, skiriami korozijos, fermentų, polimerizacijos, oksidacijos inhibitoriai. Inhibavimo efektyvumas priklauso nuo inhibitorių cheminės sudėties, koncentracijos, reaguojančios medžiagos prigimties, lėtinamos reakcijos pobūdžio, terpės savybių, reaguojančioje medžiagoje esančių priemaišų. Inhibitoriai veikia atrankiai, t. y. lėtina arba stabdo tik tam tikras chemines reakcijas. Korozijos inhibitoriai adsorbuodamiesi ant metalo paviršiaus su metalo jonais sudaro mažai tirpius junginius, kurie padengia paviršių labai plona plėvele (gerokai plonesne negu konversinė danga) sumažindami aktyviojo paviršiaus plotą ir padidindami elektrodinių reakcijų aktyvacijos energiją.

Fermentų inhibitoriai – medžiagos, kurios, sąveikaudamos su fermento molekulėmis, sumažina reakcijos greitį arba jas padaro neaktyvias. Fermentų inhibitoriai būna grįžtamieji ir negrįžtamieji. Grįžtamieji inhibitoriai su fermento molekulėmis sudaro dinaminius junginius. Grįžtamojo inhibitoriaus ir fermento giminingumas nusakomas inhibitoriaus konstanta K_i. Pagal tai, kaip inhibitoriai veikia fermentus, skirstomi į 4 grupes: konkurenciniai – padidina Michaelio konstantos K_M (fermento ir substrato patvarumo rodiklis) vertę nekeisdami didžiausio reakcijos greičio V_max, nekonkurenciniai – nekeičia K_M, bet sumažina V_max, mišrieji – pakeičia K_M ir V_max ir bekonkurenčiai – vienodai sumažina K_M ir V_max. Grįžtamuosius inhibitorius galima pašalinti iš terpės, kurioje vyksta fermentinė reakcija, dializės arba gelfiltravimo būdu.

fermentų inhibitoriai: E – fermentas, S – substratas, P – fermentinės reakcijos produktas, I – inhibitorius

Negrįžtamieji inhibitoriai chemiškai modifikuoja fermentų molekules, dažniausiai prisijungia prie aktyvaus centro ir jas padaro neaktyvias; jie dar vadinami fermentų nuodais. Ląstelėse fermentų inhibitoriais reguliuojamas įvairių metabolinių procesų greitis, jie naudojami fermentų veikimo mechanizmui tirti, daugelis vaistų veikia inhibuodami tam tikrus fermentus. Polimerizacijos inhibitoriai (pvz., chinonai, nitrojunginiai) reguliuoja radikalinės polimerizacijos greitį (ypač svarbu gaminant didelių matmenų gaminius), oksidacijos inhibitoriai lėtina oksidacijos reakcijas dažuose, lakuose, kaučiukuose, tepaluose, angliavandeniliniame kure, maisto produktuose (pvz., riebaluose).

2014

2415