inicijãvimas (lot. initiatio – įšventinimas), aktyviųjų dalelių (laisvųjų radikalų), kurios gali sukelti cheminę reakciją, sukūrimas reakcinėje terpėje. Sintetinant makromolekules monomerų molekulių skilimui į laisvuosius radikalus būtina energija, kuri gali būti suteikta šildymo, švitinimo arba elektrocheminiu būdu į reakcijos mišinį pridėjus lengvai į laisvuosius radikalus skylančių medžiagų – iniciatorių. Terminis inicijavimas technikoje naudojamas retai, nes terminė polimerizacija lėta, pvz., 130 °C temperatūroje per 1 h iš metilmetakrilato pasigamina apie 0,01 % polimetilmetakrilato. Polimerizaciją gali sukelti jonizuojančioji (rentgeno, alfa, beta, gama), ultravioletinė ir regimosios šviesos spinduliuotė, greitieji elektronai. Spinduliuote sužadinta polimerizacija tęsiasi ir nutraukus švitinimą, nes reakcijos mišinyje lieka aktyviųjų centrų; jiems nykstant reakcijos greitis lėtėja. Polimerų sintezei plačiausiai naudojamas cheminis inicijavimas (dažniausiai peroksidais): aktyviųjų centrų susidarymas baigiasi, kai iš iniciatoriaus molekulių susidarę laisvieji radikalai sureaguoja su monomero molekulėmis – gaunami grandinės augimą pradedantys monomerradikalai (kitaip negu katalizatoriai, polimerizacijos iniciatorių skilimo produktai lieka grandinės augimo reakcijos metu susidarančiose makromolekulėse).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką