injèkcija (lot. injectio – įmetimas, įšvirkštimas), skysčio nedidelio kiekio įšvirkštimas į kūną švirkštu. Švirkščiama kraujas, vaistai, diagnozei reikiamų medžiagų tirpalas arba emulsija. Dažniausiai injekcija daroma į raumenis ir veną, rečiau – į odą, po ja, į arteriją, kūno ertmę (stuburo kanalą, pilvo ertmę), į organą (širdį, gimdą). Vaistai švirkščiami, kai ligonis be sąmonės arba dėl kurios nors priežasties negali vaisto praryti, kai svarbu, kad vaistai pradėtų kuo greičiau veikti, kai jie kitaip į organizmą negali patekti arba patekę kitaip būna ne tokie veiklūs.
injekcija