šikšnosparnių inkilas
iñkilas, dirbtinai sukurtas įrenginys, dažniausiai pailgos dėžutės formos, su anga paukščiui ar kitam gyvūnui įlįsti. Inkilai dažniausiai ruošiami paukščiams, rečiau žinduoliams (šikšnosparniams, voverėms, miegapelėms), vabzdžiams (bitėms, kamanėms, drugiams, boružėms), kitiems bestuburiams. Inkilo dydis, forma, anga, jo įrengimo vieta priklauso nuo gyvūno, kuriam jis skirtas, rūšies. Inkilai kabinami medžiuose, rečiau įrengiami plaukiojančiose salose (vandens paukščiams), ant žemės, po žeme (vabzdžiams, urvinėms kregždėms, urvinėms antims). Būna mediniai (lentiniai, uoksiniai), moliniai, cementiniai, plastikiniai ir kitokie.
Inkilas paukščiams dažniausiai gaminamas iš natūralių medžiagų, geriausiai sausų neobliuotų (kad paukščiai galėtų įsikibti) lentų, iš lauko pusės kartais impregnuojamas drėgmei atspariomis medžiagomis. Svarbu inkilą iškelti tinkamose tos rūšies paukščiams buveinėse: didžiajai zylei, mėlynajai zylei, margasparnei musinukei, varnėnui – parkuose, soduose, gyvenviečių ir miestų želdiniuose, įvairiuose miškuose; paprastajai raudonuodegei – šviesiuose miškuose, soduose, parkuose; pilkajai meletai, žaliajai meletai – lapuočių, mišriuose miškuose; kukučiui – pamiškėse, mažose giraitėse; čiurliui – miestuose, parkuose; naminei pelėdai – senuose miškuose, parkuose, kapinėse, mažose giraitėse; lututei – spygliuočių, mišriuose miškuose, kirtavietėse; pelėdikei – senuose parkuose, daržinėse, tvartuose; klykuolei, didžiajam dančiasnapiui – prie ežerų, upių kur yra pavienių medžių.
paprastojo varnėno inkilas
Paukščiams, kurie nesuka savo lizdo (pvz., pilkoji meleta, žalvarnis, kukutis, pelėdos, pelėdikė, lututė), reikia į inkilą įberti drožlių. Daugelis paukščių, išskyrus varnėnus, inkilų nevalo ir kasmet naują lizdą suka ant senojo, todėl juos reikia išvalyti.
Manoma, pirmieji inkilai pasaulyje buvo pagaminti prieš daugiau kaip 1000 m. Indijoje iš ilgmoliūgių. Europoje inkilai pradėti gaminti 16 a. varnėnams.
Lietuvoje pirmasis apie inkilus rašė ir 1922 juos su jaunimu organizuotai kėlė T. Ivanauskas. Nuo 1924 inkilų kėlimo akcijas imta vadinti Paukščių dienomis. Kovo 10 d., minint Keturiasdešimties paukščių dieną (tikima, kad šią dieną jau būna sugrįžę pietuose žiemoję 40 rūšių paukščiai), rengiamos inkilų kėlimo šventės.
1
L: R. Juškaitis Inkilų gyventojai: paukščiai, žinduoliai, bendruomeniniai vabzdžiai Kaunas, 2010.
uoksinis inkilas