nkstų lgos skirstomos į 2 pagrindines grupes – įgimtas ir įgytas. Įgimtų inkstų ligų pasitaiko dažniau negu kitų organų. Būna dėl inkstų padėties, skaičiaus, dydžio, struktūros, santykio anomalijų, paveldimųjų ligų. Įgytos ligos skirstomos į inkstų struktūrinių elementų – inksto kūnelio kamuolėlių (glomerulonefritai, glomerulopatijos), stromos ir kanalėlių (tubulointersticinis nefritas, tubulopatijos) ligas; inkstų ligas, kurios atsiranda sergant kitų organų ir sistemų ligomis: padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, hepatitu C, vaskulitu, kraujo bei sąnarių ligomis ir kita; infekcinius inksto geldelės ir paties inksto uždegimus (pielitas, pielonefritas, inksto apostematozė, pūlinys, pionefrozė). Toksiškai inkstams gali pakenkti vaistai nuo skausmo, antibiotikai, rentgenokontrastiniai preparatai, sunkieji metalai ir jų junginiai, narkotikai, radiacija; parazitinės ligos (amebiazė, trichomonozė, filariozė, schistosomatozė, echinokokozė, inkstų akmenligė, inkstų navikai), inksto nusmukimas, hidronefrozė.
1887