inkubãcinis laikótarpis, pirmasis infekcinio proceso laikotarpis nuo ligos sukėlėjų prasiskverbimo į organizmą iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo. Inkubacinio laikotarpio trukmė nevienoda. Gripo, botulizmo inkubacinis laikotarpis trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, virusinių hepatitų – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, pasiutligės – nuo kelių dienų iki kelerių metų. Dažniausių infekcinių ligų inkubacinio laikotarpio trukmė – 1–3 savaitės. Ji priklauso nuo ligą sukeliančio patogeninio mikroorganizmo, gali būti trumpesnė ar ilgesnė atsižvelgiant į sukėlėjo virulentiškumą, patekusių į organizmą sukėlėjų skaičių, organizmo reaktyvumą, patekimo būdą. Per inkubacinį laikotarpį ligos sukėlėjai intensyviai dauginasi. Organų veikla tuo metu dar nėra sutrikusi, todėl nebūna jokių ligos požymių, bet ligonis tampa užkrato nešiotoju. Inkubacinio laikotarpio trukmės nustatymas padeda diagnozuoti ligą, anksti pradėti ją gydyti ir neleisti plisti.
2534