inkunãbulai (lot. incunabula – lopšys, vystyklai), nuo spaudos išradimo (apie 1440) iki 1500 12 31 (imtinai) išleistos knygos. Pirmieji inkunabulai buvo panašūs į 13–15 amžiaus rankraštines knygas. Duomenys apie knygos turinį, jos kilmę buvo pateikiami teksto pabaigoje – kolofone, išlaikyta rankraščiams būdinga puošyba – inicialai, miniatiūros, atsklandos ir užsklandos, iš rankraštinių knygų perimtos abreviatūros ir ligatūros; šių dalykų imta nesilaikyti 15 amžiaus 8 dešimtmetyje. Antraštinis lapas pirmą kartą išspausdintas 1476. Vartota gotikiniai, lotyniškieji (dažniausiai antikva), graikiškieji, hebrajiškieji rašmenys, slavų kalbų knygoms – glagolika ir kirilika. Iki 15 amžiaus pabaigos 246 Europos (daugiausia Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos) miestuose įvairiu laiku veikė apie 1100 spaustuvių; jose išspausdinta daugiau kaip 40 000 leidinių (įskaitant ir vienalapius). Bendras tiražas – 15–20 mln. egzempliorių. Pirmųjų inkunabulų tiražai buvo 200–500 egzempliorių; paskutiniais dešimtmečiais populiariausios knygos (pavyzdžiui, Biblija, teisynai) spausdintos iki 2000–3000 egzempliorių tiražu. Daugiau kaip trečdalį inkunabulų sudarė teologijos raštai; buvo išleisti antikos pagrindinių autorių kūriniai, svarbiausi teisynai, istorijos, filosofijos, medicinos ir kiti veikalai.
Nuo 1925 leidžiamas suvestinis inkunabulų katalogas (Gesamtkatalog der Wiegendrucke; iki 2004 išėjo 11 tomų). Lietuvos bibliotekose šiuo metu saugoma daugiau kaip 475 inkunabulai ar jų fragmentai (nemažai 19 amžiuje išvežta į Rusiją). Lietuvoje Vilniaus kanauninko Martyno parengtą inkunabulą – Agenda sive exequiale divinorum sacramentorum (vadinamąjį Agenda Vilnensis) – dviem variantais 1499 išspausdino Gdansko spaustuvininkas K. Baumgartenas.
inkunabulai. Agenda Vilnensis puslapis (Varšuvos nacionalinė biblioteka)
L: N. Feigelmanas Lietuvos inkunabulai Vilnius 1975; K. Haebler Handbuch der Inkunabelkunde Leipzig 1925; Incunabula and their Readers: Printing, Selling and Using Books in the Fifteenth Century London 2003.