Smoktunovskij Innokentij (rus. Иннокентий Смоктуновский; Inokentijus Smoktunòvskis), tikr. Smoktunovič 1925 03 28Tatjanovka (Tomsko sr.) 1994 08 03Kubinka (Maskvos sr.; palaidotas Maskvoje), rusų aktorius. Dalyvavo SSRS–Vokietijos kare. 1945–46 lankė A. Puškino dramos teatro vaidybos studiją Krasnojarske. 1946–60 vaidino teatruose Norilske, Machačkaloje, Stalingrade, Maskvoje (nuo 1975 Maskvos dailės teatre – nuo 1989 A. Čechovo Maskvos dailės teatras), Leningrade (1957–60 M. Gorkio didžiajame dramos teatre). Sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų; svarbesni: Kunigaikštis Myškinas (Idiotas 1957, pagal F. Dostojevskį), Caras Fiodoras (A. Tolstojaus Caras Fiodoras Joanovičius 1973), Ivanovas, Dornas, Serebriakovas, Gajevas ir Firsas (A. Čechovo Ivanovas 1976, Žuvėdra 1980, Dėdė Vania 1985, Vyšnių sodas 1990), Juduška Golovliovas (Ponai Golovliovai 1984, pagal M. Saltykovą‑Ščedriną).
I. Smoktunovskij. Hamleto vaidmuo filme Hamletas (1964, režisierius G. Kozincevas; iš dešinės Duobkasys – Viktoras Kolpakovas)
Nuo 6 dešimtmečio kine sukūrė daugiau kaip 90 vaidmenų; svarbesni: Farberis (Kareiviai 1956, režisierius A. Ivanovas), Sabininas (Neišsiųstas laiškas 1960, režisierius M. Kalatozovas), Kulikovas (Devynios vienų metų dienos 1962, režisierius M. Rommas), Hamletas (Hamletas 1964, režisierius G. Kozincevas), Detočkinas (Saugokis automobilio 1966, režisierius E. Riazanovas), Čaikovskis (Čaikovskis, režisierius I. Talankinas), Porfirijus Petrovičius (Nusikaltimas ir bausmė, režisierius L. Kulidžanovas), Voinickis (Dėdė Vania, režisierius A. Končialovskis, visi 1970), Margaritovas (Vėlyva meilė 1983), Protasovas (Saulės vaikai 1985), Karkunovas (Širdis ne akmuo 1989), Muromskis (Suchovo‑Kobylino byla 1991, visų režisierius L. Pčiolkinas), Izaokas (Moteriškų drabužių siuvėjas 1991, režisierius L. Gorovecas), Pulkininkas Frilis (Pienių vynas, filmas parodytas 1997, režisierius I. Apasianas). I. Smoktunovskis daugiausia sukūrė dramatinių, tragedinių vaidmenų, juose meistriškai ir tiksliai perteikė personažo psichologiją, jo pasaulėžiūrą, vidinio gyvenimo ritmą, sudėtingas kolizijas. Vaidybai būdinga intelektualumas, subtilūs psichologiniai niuansai, stiliaus, pustonių ir atmosferos pojūtis, vidinė ekspresija, raiškos priemonių įvairovė. Parašė autobiografines knygas Gerų vilčių metas (Vremja dobrych nadežd 1979), Būti! (Byt’!, išleista 1998).
L: E. Gorfunkel′ Smoktunovskij Moskva 1990.