Smoktunovskij Innokentij (rus. Иннокентий Смоктуновский; Inokentijus Smoktunòvskis), tikr. Smoktunovič 1925 03 28Tatjanovka (Tomsko sr.) 1994 08 03Gerceno sanatorijos kaimas (Odincovo rj.; palaidotas Maskvoje), rusų aktorius.
Išsilavinimas ir teatro veikla
Dalyvavo SSRS–Vokietijos kare (1943–45). 1945–46 lankė A. Puškino dramos teatro vaidybos studiją Krasnojarske. 1946–60 vaidino teatruose Norilske, Machačkaloje, Stalingrade, Maskvoje (nuo 1975 Maskvos dailės teatre – nuo 1989 A. Čechovo Maskvos dailės teatras), Leningrade (1957–60 M. Gorkio didžiajame dramos teatre). Sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų; svarbesni: Kunigaikštis Myškinas (Idiotas 1957, pagal F. Dostojevskį, režisierius G. Tovstonogovas), Caras Fiodoras (A. Tolstojaus Caras Fiodoras Joanovičius 1973, režisierius Borisas Ravenskichas), Ivanovas; Dornas; Serebriakovas, Voinickis (nuo 1988); Gajevas, Firsas (A. Čechovo Ivanovas 1976, Žuvėdra 1980, Dėdė Vania 1985, Vyšnių sodas 1990, visų režisierius O. Jefremovas), Juduška Golovliovas (Ponai Golovliovai 1984, pagal M. Saltykovą‑Ščedriną, režisierius L. Dodinas), Liudvikas XIV (M. Bulgakovo Šventeivų jungas 1988, režisierius Adolfas Šapiro), Johannas Sebiastianas Bachas (Paulio Barzo Galimas susitikimas 1992, režisierius Viačeslavas Dolgačiovas).
I. Smoktunovskij. Hamleto vaidmuo filme Hamletas (1964, režisierius G. Kozincevas; iš dešinės Duobkasys – Viktoras Kolpakovas)
Kino vaidmenys
Nuo 6 dešimtmečio kine sukūrė daugiau kaip 90 vaidmenų; svarbesni: Farberis (Kareiviai 1956, režisierius A. Ivanovas), Sabininas (Neišsiųstas laiškas 1960, režisierius M. Kalatozovas), Kulikovas (Devynios vienų metų dienos 1962, režisierius M. Rommas), Hamletas (Hamletas 1964, režisierius G. Kozincevas, Venecijos kino festivalio prizas), Detočkinas (Saugokis automobilio 1966, režisierius E. Riazanovas), Čaikovskis (Čaikovskis, režisierius I. Talankinas), Porfirijus Petrovičius (Nusikaltimas ir bausmė, režisierius L. Kulidžanovas), Voinickis (Dėdė Vania, režisierius A. Končialovskis, visi 1970), Margaritovas (Vėlyva meilė 1983), Protasovas (Saulės vaikai 1985), Karkunovas (Širdis ne akmuo 1989), Muromskis (Suchovo‑Kobylino byla 1991, visų režisierius Leonidas Pčiolkinas), Izaokas (Moteriškų drabužių siuvėjas 1991, režisierius Leonidas Gorovecas), Pulkininkas Frilis (Pienių vynas, filmas parodytas 1997, režisierius Igoris Apasianas). I. Smoktunovskis daugiausia sukūrė dramatinių, tragedinių vaidmenų, juose meistriškai ir tiksliai perteikė personažo psichologiją, jo pasaulėžiūrą, vidinio gyvenimo ritmą, sudėtingas kolizijas. Vaidybai būdinga intelektualumas, subtilūs psichologiniai niuansai, stiliaus, pustonių ir atmosferos pojūtis, vidinė ekspresija, raiškos priemonių įvairovė.
Knygos
Parašė autobiografines knygas Gerų vilčių metas (Vremja dobrych nadežd 1979), Būti! (Byt’!, išleista 1998).
Atminimo įamžinimas
1994 I. Smoktunovskio vardu pavadintas asteroidas nr. 4926.
L: E. Gorfunkel′ Smoktunovskij Moskva 1990.
1706