Innsbruck (Ìnsbrukas), miestas Austrijos vakaruose; Tirolio žemės centras.
132 200 gyventojų (2023; aglomeracijoje 232 500 gyventojų). Innsbruckas įsikūręs Karwendelio kalnų (Rytų Alpės) papėdėje, prie Inno ir Sillio upių santakos.
Innsbruck
Per Innsbrucką eina Miuncheno (Vokietija)–Bolzano (Italija) geležinkelis ir plentas. Tarptautinis oro uostas. Tekstilės, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos (farmacijos ir kosmetikos), statybinių medžiagų, baldų, poligrafijos, siuvimo, avalynės, maisto pramonė, metalo dirbinių (varpų liejykla), mašinų gamyba.
Turizmas, žiemos sportas (slidžių tramplinas, kabamieji lynų keliai, olimpinis ledo stadionas).
Universitetai: Innsbrucko (įkurtas 1669) ir medicinos (iki 2004 buvo Innsbrucko universiteto dalis). Innsbrucko universiteto biblioteka (įkurta 1745).
Tirolio žemės muziejus Ferdinandeumas (priešistorė, pramoninis menas, gamtos istorija; paveikslų galerija), Tirolio liaudies meno, Alpių, kiti muziejai. Teatras.
Kasmetiniai muzikos festivaliai (tarp jų – Senosios muzikos festivalis). Kasmetinės turizmo, aukštikalnių žemės ūkio mugės. Botanikos sodas, Alpių zoologijos sodas.
2271
Architektūra
pilis Ambras Innsbrucke (pastatyta apie 10 a., 1563 išplėsta)
Pilis Ambras (pastatyta apie 10 a., 1563 išplėsta ir perstatyta renesanso stiliumi). Bažnyčios: Šv. Jokūbo (1180–1266 pastatyta romaninio stiliaus, 15 a. perstatyta gotikos stiliumi, po žemės drebėjimo 1717–24 atstatyta baroko stiliumi, architektas J. J. Herkomeris, freskos ir stiuko lipdyba C. D. Asamo, E. Q. Asamo; nuo 1964 katedra), vėlyvosios gotikos ir renesanso stiliaus Rūmų bažnyčia (1553–63, architektai A. Crivelli, A. Longhi), barokinės Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (1649, architektas C. Gumppas), Šv. Jono Nepomuko (1729–35). Senoji rotušė (1358) su 51 m aukščio bokštu Stadtturm (1442–50). Rūmai: Hofburg (apie 1460, 1754–70 perstatyti rokoko stiliumi), Neuhof (15 a.) su auksuoto vario stogu dengta, reljefais ir freskomis dekoruota lodžija Goldenes Dachl (1496, meistras N. Türningas vyresnysis), Sarntheim (1686), Tannenberg (1723), Landhaus (1728, architektas G. A. Gumppas). Per 1944–45 bombardavimą sunaikinta daugiau kaip pusė miesto pastatų, nuo 1952 miestas atstatinėtas. Kongresų rūmai (1973).
2271
Istorija
Antikos laikais dabartinio Innsbrucko Wilteno priemiesčio vietoje buvo romėnų Veldidenos gyvevietė. Innsbruckas minimas nuo 1180; buvo Bavarijos Andecho grafams priklausanti prekyvietė. Dėl patogios geografinės padėties (yra prie Brennerio perėjos pakeliui iš Italijos į Vokietiją ir iš Šveicarijos rytų į Vakarų Europą) greitai plėtojosi. 1239 gavo miesto teises.
1363 su Tirolio žeme atiteko Habsburgams, nuo 1420 Tirolio sostinė, nuo 1665 šalutinės Habsburgų linijos rezidencija; 1669 imperatorius Leopoldas I įkūrė universitetą. Napoleonas I 1806 atidavė Innsbrucką Bavarijai (valdė iki 1814). 1809 prie Innsbrucko vyko mūšiai tarp A. Hoferio vadovaujamų Tirolio kalniečių ir Prancūzijos kariuomenių.
Nutiesus geležinkelį iš Innsbrucko iki Bolzano, miesto plėtra itin paspartėjo. 1945–55 mieste buvo Prancūzijos okupacinės kariuomenės pagrindinis štabas. 1964 ir 1976 Innsbrucke vyko IX ir XII žiemos olimpinės žaidynės.
1412
Lietuviai
20 a. pradžioje–4 dešimtmetyje Innsbrucke teologiją studijavo daug lietuvių kunigų, ypač jėzuitų: B. Andruška, istorikas J. Stakauskas, J. Vaišnys, rašytojas J. Vaitkus ir kiti.
Nemaža lietuvių Innsbrucke susitelkė 1944 vasarą (dauguma traukėsi iš bombarduojamos Vienos). Čia gyveno apie 800 lietuvių. 1945 pavasarį įkurta lietuvių parapija (klebonas kun. K. Razminas, vėliau atvyko arkivyskupas J. Skvireckas). 1945 04 miestą užėmus amerikiečiams netoliese Solbad Hallio miestelyje, sudarytas Innsbrucko ir apylinkių lietuvių komitetas (pirmininkas A. Kalvaitis), vėliau pavadintas Lietuvių sąjunga. Innsbrucke veikė 1946 pabaigoje iš didesnių Austrijos lietuvių kolonijų pirmininkų sudarytos Austrijos lietuvių tarybos (pirmininkas F. Gureckas) būstinė. 1945 Innsbrucko universitete studijavo 135, 1946 – 85 lietuviai studentai; 29 lietuviams 1945–49 čia suteiktas daktaro laipsnis. 1945 sudaryta lietuvių studentų atstovybė, 1945 pabaigoje–1947 vadinosi Lietuvių studentų sambūriu Lithuania, vėliau iki 1948 vėl veikė atstovybės pavadinimu (pirmininkai H. Nagys, J. Budzeika). Sambūris turėjo visuomenininkų, kultūros, sporto sekcijas, tautinių šokių grupę (vadovas G. Balukevičius). 1946–47 išleisti žurnalo Sambūris 4 numeriai, 1949 rotaprintu išspausdinta Innsbrucko lietuvių studentų sambūrio Lithuania 1945–1949 veiklos apžvalga. Studentų kapelionu buvo kun. P. Bačinskas. Daug lietuvių iš Innsbrucko išvyko į Vokietiją,apie 1950 dauguma persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis. Innsbrucke likusiais pavieniais asmenimis ir keliomis šeimomis rūpinosi BALF įgaliotinis Austrijai kun. K. Razminas. 1980 Innsbrucke surengta Europos lietuvių studijų savaitė.
2271