Inoceñtas II (Innocentius II), tikr. Gregorio Papareschi 1143 09 24Roma, popiežius (1130). Benediktinas. Šv. Praksedos vienuolyno abatas. Kardinolas diakonas (1116). Popiežiumi išrinktas Vokietijos karaliaus Lotaro II pastangomis. Daugumai kardinolų išrinkus antipopiežių Anakletą II įvyko Bažnyčios skilimas. Inocentą II pripažino Prancūzija ir Anglija, Anakletą II – Sicilija. Inocentas II buvo priverstas pasitraukti į Prancūziją. 1133 Vokietijos karaliaus Lotaro II padedamas trumpam sugrįžo į Romą; karūnavo Lotarą II Šv. Romos imperatoriumi. Imperatoriui išvykus Anakleto II šalininkai Inocentą II išvarė į Pisą. Siekdamas panaikinti schizmą 1136–37 Inocentas II surengė imperatoriaus žygį prieš Sicilijos karalių Rodžerį II. Po Anakleto II mirties Inocentas II sušaukė Laterano II susirinkimą (1139), kuriame galutinai panaikino schizmą, nustatė dvasininko asmens neliečiamybės principą. Bule Omne datum optimum 1139 įsteigė tamplierių ordiną.
Inocentas II (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
912