Inoceñtas XII (lot. Innocentius XII), tikr. Antonio Pignatelli 1615 03 13Spinacola (Italija) 1700 09 27Roma (palaidotas Šv. Petro bazilikoje Vatikane), popiežius (1691–1700).
Gimė aristokratų šeimoje. Mokėsi Romos kolegijoje; abiejų teisių daktaras. Nuo 1635 dirbo Romos kurijoje, vėliau buvo paskirtas vicelegatu Urbine, 1646–49 inkvizitoriumi Maltoje ir Perugios gubernatoriumi. 1652 konsekruotas tituliniu Larissos arkivyskupu su vyskupine katedra Romoje. 1660–68 apaštalinis nuncijus Lenkijoje, 1668–71 – Austrijoje. 1671 perkeltas į Lecce. 1675–81 popiežiaus rūmų prefektas. 1681 popiežiaus Inocento XI pakeltas Šv. Pankratijaus bazilikos Romoje kardinolu kunigu. 1682 paskirtas Faenzos vyskupu, 1686 – Neapolio arkivyskupu. 1691 02 01 mirus popiežiui Aleksandrui VIII kardinolai prancūzai ir italai nesutarė dėl kandidato į popiežiaus sostą, 07 12 kaip kompromisinis kandidatas išrinktas A. Pignatelli.
Inocentas XII (raižinys, 1676–79, dailininkas Giovanni Maria Morandi)
1692 bule Romanum decet pontificem pasmerkė nepotizmą, nustatė, kad popiežius gali paskirti kardinolu tik vieną savo giminaitį. Popiežiaus valstybėje reformavo bažnytinę teisę. Smerkė jansenizmą ir kvietizmą. Rėmė neturtinguosius (dalį Laterano rūmų pavertė ligonine vargšams, įsteigė labdaringų auklėjimo institucijų). Užsienio politikoje bendradarbiavo su Prancūzija, palaikė Burbonų kandidatūrą į Ispanijos sostą.