Institùcinė revoliùcinė pártija (ispanų kalba Partido Revolucionario Institucional), 1929–38 Nacionãlinė revoliùcinė pártija, 1938–46 Mèksikos revoliùcijos pártija, Meksikos politinė partija.
Apie 1,59 mln. narių (2020). Pirmininkas Alejandro Moreno Cárdenasas (nuo 2019). Socialistų internacionalo narė (nuo 2003).
Ideologija: centrizmas, pilietinis nacionalizmas, korporatyvizmas, neoliberalizmas.
1929 įkūrė P. E. Callesas. 1929–2000 ir 2012–18 valdančioji. Skelbė siekį sukurti socialinio teisingumo visuomenę, deklaravo ištikimybės Meksikos revoliucijai, nacionalinės vienybės idėjas. Kontroliavo ūkinį, politinį ir visuomeninį šalies gyvenimą: tik Institucinės revoliucinės partijos nariai galėjo tapti valstybės valdžios institucijų vadovais, partija vadovavo ir visuomeninėms politinėms organizacijoms bei profesinėms sąjungoms. Pasižymėjo dažna savo ideologinių nuostatų kaita siekiant išsaugoti valdžią. 9 dešimtmetyje Institucinės revoliucinės partijos lyderiai ėmė deklaruoti laisvosios rinkos ekonomikos reformų politiką, dėl to 1988 partija skilo (1989 dalis buvusių narių įkūrė Revoliucinę demokratinę partiją).
2000 prezidento rinkimus laimėjus opozicinės Nacionalinio veikimo partijos nariui V. Foxui Quesadai, 71 m. trukusi Institucinės revoliucinės partijos vienvaldystė baigėsi, bet partija išliko įtakinga: per 2012 rinkimus į Senatą iškovojo 61 vietą (iš 128), per 2015 rinkimus į Deputatų Rūmus – 203 vietas (iš 500). 2012 prezidento rinkimus laimėjo Institucinės revoliucinės partijos atstovas E. Peña Nieto; dėl kaltinimų korupcija ir ryšiais su nusikaltėlių karteliais tapo vienu nepopuliariausių Meksikos prezidentų. Per 2018 rinkimus Institucinė revoliucinė partija laimėjo 13 vietų Senate ir 45 Deputatų Rūmuose, per 2021 rinkimus – 69 vietas Deputatų Rūmuose.