institucionalizacija

institucionalizãcija, visuomeninių ryšių ir santykių sutvarkymas, formalizavimas ir standartizavimas, socialinių institutų formavimo procesas. Leidžia prognozuoti socialinį elgesį atliekant tam tikrus socialinius vaidmenis (tėvų, mokytojų ir kitų) ir numatyti sankcijas už jų neatlikimą. Socialinio instituto atsiradimą lemia tam tikras socialinis poreikis. Institutų paskirtis – organizuoti bendrą žmonių veiklą šiems poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, šeimos institutas tenkina žmonių giminės tęstinumo ir vaikų auklėjimo poreikį, palaiko lyčių, kartų santykius ir kita. Individai perima sociokultūrinius elementus, jais remiantis formuojama asmenybės poreikiai, vertybinės orientacijos ir lūkesčių sistema. Tai užtikrina panašų žmonių elgesį, nustato žmonių poreikių tenkinimo būdus, sprendžia konfliktus, kylančius kasdieniame gyvenime, sukuria pusiausvyrą ir stabilumą socialinėje bendrijoje, visoje visuomenėje. Institucionalizacija tiriama kaip istorinis procesas, kai atsiranda ir įtvirtinami nauji socialiniai institutai (tai leidžia atskleisti jų atsiradimo priežastis ir sąlygas), ir kaip socialinių institutų funkcionavimas socialinėje sistemoje (apima individo prisitaikymą prie norminių socialinės sistemos reikalavimų, tiria, kaip formuojasi socialiniai psichologiniai mechanizmai, užtikrinantys visuomeninių organizacijų stabilumą ir patikimumą).