institùtas (lot. institutum – nuostatas), téisės institùtas, kompleksas teisės normų, reguliuojančių vienos arba kelių teisės šakų nedidelę grupę rūšinių giminingų santykių. Institutas yra sudedamoji teisės šakos dalis – reguliuoja ne giminingų visuomeninių santykių visumą, o tik tam tikrus jų aspektus. Pvz., konstitucinės teisės institutas yra pilietybės, rinkimų teisės ir kiti institutai, civilinės teisės – ieškinio senaties, dovanojimo, pirkimo‑pardavimo ir kiti institutai.
Teisės institutai gali būti klasifikuojami įvairiai. Pagal teisės šakas jie skirstomi į civilinius, baudžiamuosius, administracinius ir kitus. Institutai gali būti paprastieji ir sudėtiniai. Paprastasis institutas neturi jokių struktūrinių padalinių, jį sudarančios teisės normos reguliuoja vieno teisinio santykio ar tos pačios teisinių santykių grupės įvairius aspektus, pvz., mainų institutas. Sudėtinį institutą (pvz., drausmės) sudaro smulkūs savarankiški dariniai, vadinami subinstitutais, pvz., finansinės drausmės, darbo drausmės subinstitutai. Tarp institutų yra subordinacija, pavaldumas.