Intà (Инта, Inta) miestas Rusijos Federacijoje, Komijos rytuose, apie 50 km į pietus nuo Šiaurės poliaračio. 24 878 gyventojai (2019). Inta įsikūrusi Didžiosios Intos kairiajame krante (Pečioros baseinas). Pro miestą eina Vorkutos–Pečioros geležinkelis. Oro uostas. Medžio apdirbimas, plytų gamyba. Prie Intos kasamos akmens anglys.
Istorija
1939 Intos gyvenvietės vietoje ir apylinkėse įkurta lagerių. Gyvenvietė įkurta 1940. Miestą pastatė tremtiniai ir kaliniai, dirbantys Pečioros baseino akmens anglių kasyklose. Miesto teisės nuo 1954. 1941–48 Inta buvo SSRS Intos lagerių grupės (rusiška santrumpa – Intalag), 1948–57 Mikunės ir Intos lagerių grupės (Minlag) centras (Intoje buvo jų valdybos). 1948 čia kalinta apie 22 000 kalinių (apie pusę – politiniai, kiti – kriminaliniai), buvo 12 ar 13 pavienių lagerių.
1412
Lietuviai
Nuo 1945 Intalage ir Minlage nuolat buvo politinių kalinių (vyrų ir moterų) iš SSRS okupuotos Lietuvos (1948–53 jie buvo treti pagal kalinių skaičių). Tarp lietuvių buvo daug jaunimo, inteligentų, kariškių – daugiausia partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai. Kaliniai dirbo šachtose, mašinų remonto dirbtuvėse, statybose, plytinėje, tiesė kelius. Žmonės badavo, daug jų mirė, žuvo ar buvo sužaloti šachtose, sirgo plaučių ligomis, kurias sukeldavo uolienų dulkėmis užterštas oras. Atlikus bausmes lageriuose nemažai kalinių Intoje buvo paliekama tremčiai.
Po J. Stalino mirties (1953) režimui sušvelnėjus įsikūrė slaptas lietuvių kalinių savišalpos fondas, įvairių būrelių (kalbų, matematikos, istorijos, literatūros, muzikos); lietuviai perrašinėjo ir studijavo A. Maceinos kūrinius, 1954–55 parengė rankraštinius poezijos rinkinius Benamiai, Saulėtekio link, Veidu į Tėvynę (1989 Vilniuje išėjo Intos kalinių poezijos antologija Benamiai). Grįžę į Lietuvą už lietuvišką veiklą lageriuose kai kurie politiniai kaliniai buvo vėl suimti ir nuteisti.
Apie 1956 dauguma lagerių buvo panaikinta, barakai nugriauti, kalinių kapinės beveik sunaikintos (jų vietoje įrengtas autodromas, pastatyta gyvenamųjų namų). Dauguma politinių kalinių grįžo į Lietuvą.
1956 Intos miesto kapinėse buvo pastatytas paminklas Intoje žuvusiems latviams, 1990 – lietuviams (autoriai J. Juodišius ir G. Trakimas), I punkto kapinėse ant 1956 pastatyto metalinio kryžiaus pritvirtinta atminimo lenta. 1989–91 dalis lietuvių tremtinių palaikų parvežta į Lietuvą.
Intos lageriuose kalėjo vyskupas P. Ramanauskas, kunigai Tėvas Stanislovas, A. Svarinskas, K. Vasiliauskas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikėjai A. Bendinskas, J. Bieliauskienė, P. Paulaitis, V. Petkus, V. Seliokas, P. Šilas, B. Trakimas.
1077