integrãcija (lot. integratio – atnaujinimas, atstatymas), organizmo struktūrų ir funkcijų jungimasis į visumą. Kiekvienas neuronas, esantis tiek nugaros, tiek galvos smegenyse, per sinapses yra nuolat veikiamas kitų neuronų. Jų sukelti jaudinimo ir slopinimo potencialai yra integruojami ir, priklausomai nuo neurono genetinės ir įgytos atminties, gaunamas atsakas. Neuronų grandinės ir jų sankaupos turi ryškių integracinių savybių. Kuo aukštesnis nervinis centras, tuo labiau jis tam tikras funkcijas sujungia į kompleksus. Aukščiausiomis integracinėmis savybėmis pasižymi žievė, ypač jos asociacinės zonos. Dėl integracinės smegenų funkcijos organizmas veikia kaip viena sistema. Pvz., termoreguliacijoje dalyvauja kraujo apytakos sistema, raumenys, kinta medžiagų apykaita, endokrininių liaukų veikla. Visas šias sistemas reguliuoja tam tikri nerviniai centrai, o jų veiklą, pakitus temperatūrai, integruoja hipotalamas.
2082