integrãcija (lot. integratio – atnaujinimas, atstatymas), siekimas įtraukti kitakalbius valstybės (sąjungos ir kita) gyventojus (vietinius ar imigrantus) į aktyvų visuomenės gyvenimą (natūralizacija), jų išmokymas pagrindinės (‑ių) ar oficialios (‑ių), valstybinės (‑ių) kalbos (‑ų). Kalbų integracija susijusi su kultūros integracija (kalbų politika). Svarbiausi būdai: vienos kurios natūralios kalbos pa(si)rinkimas kaip bendros (pvz., anglų), dirbtinių kalbų kūrimas (esperanto ir kitų), bendravimas per tarpininkus (vertėjavimas), daugiakalbystė, t. y. skatinimas mokėti kuo daugiau kalbų, kalbų technologizavimas – bendrinių kalbų standartizavimas atsisakant gramatinio ir semantinio daugiareikšmiškumo, t. y. pritaikant kalbas automatiniam vertimui.
2168