intelèktinė nuosavýbė, teisės į intelektinės veiklos rezultatus (literatūros, mokslo ar meno kūrinį, į artistinį kūrinio atlikimą, fonogramas ir transliacijas, į išradimą ar mokslinį atradimą, pramoninį dizainą, prekių ženklus, puslaidininkinių gaminių topografijas, firmų vardus), geografinę nuorodą, kilmės nuorodą, kilmės vietos nuorodą, apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos ir kitos teisės, susijusios su intelektine veikla pramonės, mokslo, literatūros ir meno srityse.
Skirstymas
Intelektinė nuosavybė skirstoma į 2 teisės sritis: autorių (teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius; autorinė teisė) ir gretutines (atlikėjų teisės į kūrinių atlikimą, fonogramų gamintojų į garso įrašus, transliuojančių organizacijų į radijo ir televizijos laidas; gretutinės teisės) teises bei pramoninės nuosavybės teises (teisės į išradimo patentą, prekių ženklą, pramoninį dizainą ir kita; pramoninė nuosavybė).
Intelektinės nuosavybės teisės yra išimtinės nuosavybės teisės į intelektinės nuosavybės objektus, jos suteikia autoriui, atlikėjui, išradėjui, dizaineriui, topografijos kūrėjui ar jų teisių perėmėjams, prekių ženklo, geografinės nuorodos ir kitam savininkui ar jų teisių perėmėjams teisę gauti naudos iš jo kūrybinės veiklos rezultatų ar investicijų meno, mokslo ar pramonės, komercijos srityse.
Pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai
Intelektinę nuosavybę reglamentuoja 1886 Berno konvencija Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Lietuva ratifikavo 1996), 1883 Paryžiaus konvencija Dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (Lietuva ratifikavo 1996), 1970 Patentinės kooperacijos sutartis (Lietuva ratifikavo 1996), 1989 Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas (Lietuva ratifikavo 1997), 1961 Romos konvencija Dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Lietuva ratifikavo 1998), 1971 Ženevos konvencija Dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Lietuva ratifikavo 1999), 1994 Sutartis dėl prekių ženklų įstatymų (Lietuva ratifikavo 1997), 1996 Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis (Lietuva ratifikavo 2000), 1996 Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (Lietuva ratifikavo 2001), 2000 Patentų teisės sutartis (Lietuva ratifikavo 2011), 2001 Europos patentų konvencija (Lietuva ratifikavo 2004) ir kitos.
Intelektinė nuosavybė Lietuvoje
Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsaugos principai užtikrina privačiųjų ir viešųjų interesų, išimtinių teisių ir laisvos konkurencijos pusiausvyrą. Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Intelektinės nuosavybės neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, turtinių teisių apsauga – laikina (galiojimas priklauso nuo intelektinės nuosavybės objekto, pvz., autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, išradimo patento – 20 metų, dizaino – 25 metus, prekės ženklo – 10 metų su galimybe kas 10 metų pratęsti neribotą skaičių kartų. Kai kurios pramoninės nuosavybės teisės atsiranda, jei intelektinės nuosavybės objektas (išradimas, dizainas, prekės ženklas, topografija) yra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Intelektinės nuosavybės objektų apsaugą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001) ir specialūs teisės aktai – Autorių teisių ir gretutinių teisių (1999, nauja redakcija 2003), Patentų (1994), Prekių ženklų (2000), Dizaino (2002), Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos (1998), Augalų veislių apsaugos (2001), Konkurencijos (1999, nauja redakcija 2012) ir kiti įstatymai.
1682