intelèktiniai štekliai, nematerialūs civilizacijos laimėjimai, intelektiniais gebėjimais išreiškiantys ir garantuojantys socialinę ir ekonominę pažangą.
Intelektinių išteklių rūšys
Intelektinius išteklius sudaro: žmonių asmeniniai gebėjimai, profesinės ir kitos žinios, sukaupta ir apibendrinta informacija, duomenų bazės, internetas, standartai, nematerialusis įmonių, įstaigų ir organizacijų turtas (patentai, licencijos, technologijos, įmonių ir prekių ženklai), t. p. meno ir etikos koncepcijos bei nuostatos, įvairios ekspertinės sistemos (pvz., sprendimų medis, SWOT analizė, investicinių programų įvertinimo metodų sistema PERT, genetiniai algoritmai, neuroniniai tinklai), finansinės technologijos (pvz., Transeuropinė automatizuota greitojo lėšų pervedimo sistema TARGET, Tarptautinė elektroninė tarpbankinių ryšių sistema SWIFT) ir kiti elementai.
Visuomenės intelektinis potencialas
Intelektinių išteklių visuma tam tikru laikotarpiu sudaro visuomenės intelektinį potencialą. Jo pagrindinis nešėjas yra žmogiškieji ištekliai (tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, turintys specifinių veiklos įgūdžių, kolektyvinio bendravimo patirties ir galintys racionaliai taikyti profesinius gebėjimus įvairiose srityse). Žmonių gebėjimai naudoti ir plėtoti sukauptus intelektinius išteklius vertinami pagal individualų išsilavinimą ir patirtį, sprendimų kritiškumą, motyvaciją, vertybines orientacijas, iniciatyvumą ir kita.
Intelektinių išteklių plėtra
Intelektinių išteklių plėtotė atveria naujų galimybių socialinei diferenciacijai mažinti, bet sukelia ir tokios diferenciacijos didėjimo pavojų ekonomiškai silpnose šalyse, skurstančiose šeimose. Intelektinių išteklių plėtros aspektai aptarti Europos Sąjungos Lisabonos strategijoje (2000), Europos Sąjungos ateities forume (2002 įkurtas Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumas), plėtojami Pasaulio informacinių technologijų forumo WITFOR, Lietuvos Žinių ekonomikos forumo (įkurtas 2000) strateginiuose informacijos ir ryšių technologijų projektuose.
Lietuvoje
Intelektinių išteklių plėtros prioritetinėms iniciatyvoms įgyvendinti Lietuvoje telkiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir privataus verslo lėšos. Pvz., pagal programą Langas į ateitį įsteigta daugiau kaip 800 naujų interneto prieigos taškų, kur Lietuvos žmonės gali ateiti nemokamai naudotis internetu (Lietuva yra sukūrusi plačiausiai prieinamą interneto taškų tinklą Europoje), interneto naudojimo pradmenų apmokyta daugiau kaip 75 000 Lietuvos žmonių.
2638
-intelektinis potencialas