intendantūrà, kariuomenės tiekimo ir aprūpinimo tarnyba. Jai dažniausiai priklauso įvairios intendantinės įstaigos – sandėliai, dirbtuvės, malūnai, kepyklos ir kita. Kaip atskira tarnyba įsteigta 17 a. Prancūzijoje, kai atsirado armijos intendantai ir kariniai komisarai, kurie karo metu turėjo administracinę valdžią ir rūpinosi kariuomenės aprūpinimu. 20 a. antroje pusėje daugelio valstybių ginkluotosiose pajėgose intendantūros funkcijas perėmė logistikos tarnybos, nors kai kur (pvz., Austrijoje, Ispanijoje) intendantūra išliko.
Intendantūra Lietuvoje
Lietuvos kariuomenėje 1918 12 04 įkurtas Apsaugos tiekimo skyrius, kuris vykdė intendantūros funkcijas. 1919 01 25 suformuota intendantūros dalis; 1919 05 12 pertvarkant Krašto apsaugos ministeriją, ji tapo Tiekimo skyriaus padaliniu. 1919 11 01 intendantūros dalis performuota į Kariuomenės intendantūros skyrių. Tokį pavadinimą išlaikė iki 1940 06 sovietinės okupacijos. 1920 rudenį skyriui buvo pavaldžios 23 apskričių intendantūros, 35 sandėliai, skerdykla ir garo malūnas Aleksote, 8 kepyklos, 23 suėmimo (tiekimo) komitetai ir 19 galvijų bandų. Nuo 1926 intendantūra tapo įsteigtos Tiekimo valdybos sudėtine dalimi. 1940 Kariuomenės intendantūrai priklausė centriniai maisto, prekių, II rūšies Šiaulių, Panevėžio ir Lyduvėnų sandėliai, intendantūros dirbtuvės ir centrinė kepykla. Intendantūros vadai: K. Barčevskis, J. Grigaitis, V. Grudzinskas, K. Navakas. Po 1990 atkurtose Lietuvos Respublikos ginkluotosiose pajėgose intendantūros funkcijas atlieka Logistikos valdyba.
1935