interèsų grùpės, organizuotos piliečių grupės, siekiančios sau palankios vyriausybės politikos.
Tikslas ir siekiai
Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad priimdama sprendimus valdžia kaip galima labiau atsižvelgtų į jų poreikius ir spręstų joms rūpimas problemas. Interesų grupės kartu su politinėmis partijomis yra vienas svarbiausių piliečių dalyvavimo politikoje mechanizmų.
Skirstymai į grupes
Skiriamos privataus intereso ir visuomeninio intereso grupės. Privataus intereso grupės siekia savo nariams (pvz., pensininkams, verslininkams) palankių sprendimų. Visuomeninio intereso grupės siekia naudos visai visuomenei.
Pagal organizavimosi laipsnį ir pobūdį skiriamos anoniminės, neasocijuotosios, institucinės, asocijuotosios interesų grupės.
Anoniminės (dar vadinamos protesto grupėmis) interesų grupės susiformuoja spontaniškai, neturi ryškių vadovų, egzistuoja labai trumpai, turi mažai įtakos vyriausybės politikai. Tokių grupių atsiradimas yra žmonių nusivylimo, kad nepasiteisina jų lūkesčiai arba nėra kitų tobulesnių būdų ginti savo interesus, padarinys (pvz., 1968 Prancūzijoje protestuojantys studentai). Jos dažniausiai vykdo stichiškas protesto akcijas, rengia masines demonstracijas, grasina, kartais tiesiogiai naudoja jėgą. Dažniausiai susiformuoja ir reiškiasi ekonomiškai silpnose valstybėse, kuriose nėra nusistovėjusių demokratijos įgyvendinimo mechanizmų ir tradicijų, būdų civilizuotai spręsti socialinius konfliktus.
Neasocijuotąsias interesų grupes sudaro panašių interesų žmonės, kurie aktyviai politikoje nedalyvauja, neturi formalios organizacijos (pvz., gentys, tautinės mažumos). Vyriausybė stengiasi atsižvelgti į jų interesus, nes dažniausiai jas sudaro vargingųjų sluoksnių žmonės, keliantys socialinių konfliktų grėsmę. Šios interesų grupės egzistuoja daugiausia ekonomiškai silpnose valstybėse, kur piliečiai gana pasyvūs, mažiau įsitraukę į visuomeninių reikalų tvarkymą.
Institucinės interesų grupės susiformuoja įvairiose valstybinėse tarnybose ir kitose institucijose siekdamos paveikti politinį procesą taip, kad būtų patenkinami jų poreikiai. Stengiasi panaudoti savo interesams turimus pranašumus ir galimybes, kurias suteikia jų vieta valstybės valdymo sistemoje. Prie šių interesų grupių priskiriama kariuomenė, biurokratinis aparatas, mokslo įstaigos ir kita. Politiškai aktyvios jos tampa, kai vyriausybės politika kelia grėsmę jų funkcionavimui, gerovei ir kai sprendžiami jų veiklos finansiniai klausimai. Aktyvios ir įtakingos institucinės interesų grupės yra ekonomiškai silpnose šalyse (pvz., buvusiose sovietinio bloko šalyse); demokratinėse šalyse jos didelės įtakos neturi.
Asocijuotosios interesų grupės kuriamos piliečių politiniams, ekonominiams bei kitiems interesams atstovauti ir jiems ginti, siekti palankių politinių sprendimų ir veiksmų. Būdingas didelis organizuotumas (daug narių, stipri centrinė organizacija, glaudūs ryšiai su politinėmis partijomis). Šios interesų grupės atstovauja įvairių profesijų žmonėms, stambiesiems ir smulkiesiems verslininkams, miesto ar kaimo gyventojams. Sudaromos sąlygos reikšti politines nuostatas, dalyvauti politikoje. Tokios interesų grupės būdingos šiuolaikinėms demokratinėms valstybėms. Įtakingiausios asocijuotosios interesų grupės yra verslininkų susivienijimai, profesinės sąjungos, jos tarpusavyje konkuruoja ir stengiasi pasiekti kuo palankesnių sau vyriausybės sprendimų.
Veikla siekiant tikslų
Siekdamos savo tikslų interesų grupės pasitelkia lobizmą, informacijos kontrolę (jei grupė turi specialios informacijos arba jos nariai yra ypatingos kvalifikacijos, pvz., mokslininkai, lakūnai), rinkiminę veiklą (stambios grupės gali aktyviai dalyvauti rinkimų kampanijoje, rinkti lėšas iš savo narių kandidatui ar partijai remti), savo ekonominę galią (strateginę vietą ekonomikos sferoje užimančios grupės, ypač profesinės sąjungos ir verslininkų asociacijos, gali, pvz., paskelbti streiką, sutrikdyti ekonomiškai svarbių sferų funkcionavimą). Vykdo viešą propagandą (kampanija žiniasklaidoje tikintis paveikti viešąją nuomonę), imasi prievartos ir dezorganizacijos (teroristinė veikla), bylinėjimosi (siekia pakeisti arba anuliuoti kokį nors įstatymą per teismą).
Raida
Pirmosios interesų grupės formavosi 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose (blaivybės judėjimas, valstiečių, moterų organizacijos) ir Didžiojoje Britanijoje (Katalikų asociacija, Teisių akto paramos draugija).