interjèras (pranc. intérieur < lot. interior – vidinis), dailės (dažniausiai tapybos, grafikos) žanras. Kūriniuose vaizduojamos patalpos su baldais, daiktais, kartais ir stafažinėmis žmonių figūromis. Interjerų užuomazgų būta antikos dailėje, viduramžių miniatiūrose, renesansinėse freskose. Kaip žanras interjeras susiklostė 15–16 a. olandų ir flamandų molbertinėje tapyboje (J. van Eycko, D. Boutso, H. Memlingo kūryba), išplėtotas 17 a. (P. de Hoocho, G. Metsu, J. Steeno, G. Terborcho jaunesniojo, J. Vermeerio kūryba). Tapyta vienas ar keli kambariai, taikyta perspektyva, perteikti apšvietimo niuansai. Išpopuliarėjo bažnyčių interjerai su smulkiomis architektūrinėmis detalėmis (E. de Witte’s kūryba). Rokoko laikotarpiu plito saloniniai interjerai. Interjerų nutapė impresionistai, V. van Goghas, P. Cézanne’as, E. L. Kirchneris. Interjero elementų yra 19 a. pabaigos–20 a. pradžios istorinio, buitinio žanro paveiksluose, t. p. 20 a. pabaigos–21 a. pradžios dailėje.
917