interleukinai

interleuknai, IL, didelė grupė citokinų, kuriuos išskiria leukocitai ir kai kurios kitos imuninės sistemos ląstelės. Interleukinai veikia ląsteles taikinius, susijungdami su jų membranoje esančiais didelio afiniškumo specifiniais receptoriais. Interleukinai svarbūs daugeliui imuninių bei uždegiminių procesų: skatina imuninės sistemos ląstelių augimą, dalijimąsi, diferenciaciją, deoksiribonukleorūgšties (DNR) sintezę, biologiškai aktyvių molekulių produkciją. Aprašyti 29 interleukinai (2005). In vivo retai veikia pavieniui, dažniausiai ląstelė taikinys yra veikiama interleukinų mišinio, nuo kurio sudėties priklauso poveikis ląstelei. Interleukinai IL‑1, IL‑2, IL‑4, IL‑7, IL‑9, IL‑12, IL‑16 yra svarbūs T ląstelių, IL‑1, IL‑4, IL‑5–7, IL‑13, IL‑21 – B ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai. IL‑3 veikia nesubrendusius kaulų čiulpų pirmtakus, IL‑1 ir IL‑6 aktyvina uždegiminio proceso ląsteles, IL‑5 skatina eozinofilų augimą ir diferenciaciją, IL‑4 ir IL‑13 – IgE sintezę, svarbūs alerginėms reakcijoms.

886

IL