intermetaliniai junginiai

intermetalniai junginia, intermetaldai, metaldai, dviejų arba daugiau metalų tarpusavio junginiai. Nuo kitų cheminių junginių skiriasi tuo, kad daugelis jų yra nepastovios sudėties; ji dažniausiai priklauso nuo reaguojančių metalų santykio ir intermetalinio junginio gavimo būdo, t. p. nuo juos sudarančių metalų padėties periodinėje elementų sistemoje, jų atomų spindulio dydžio, elektrinio neigiamumo, jonizacijos potencialo. Kiekvieno metalo atomai intermetalinio junginio kristalinėje gardelėje užima tam tikrą padėtį sudarydami kelias, tarsi viena į kitą įdėtas kristalines gardeles. Šiose gardelėse gali būti laisvų arba kito metalo jonų užimtų gardelės mazgų. Intermetalinių junginių yra labai daug (daugiau kaip 10 000), jų savybės labai įvairios. Pastovios sudėties valentinius intermetalinius junginius sudaro metalai, kurių fizikinės ir cheminės savybės labai skiriasi (pvz., Mg₃Sb₂, NaAu). Dėl joninių ir kovalentinių ryšių molekulėje šių intermetalinių junginių savybės panašios į druskų. Artimesnių savybių metalai yra susijungę metališkuoju ryšiu. Šie intermetaliniai junginiai dažniausiai turi metalų savybių (gerai praleidžia šilumą, elektros srovę ir kita). Intermetalinių junginių savybės gali labai skirtis nuo juos sudarančių metalų savybių, pvz., cezio natrido CsNa₂ lydymosi temperatūra 8 °C, natrio galido Na₅Ga₈ – 556 °C, o natrio, cezio ir galio – atitinkamai 97,8, 28,5 ir 29,8 °C. Tų pačių metalų intermetaliniai junginiai gali būti ir trapūs, ir plastiški (tai priklauso nuo jų sudėties). Dažniausiai intermetaliniams junginiams būdinga aukšta lydymosi temperatūra ir mažas metalų difuzinis judrumas, magnetinė anizotropija, didelis koercinis magnetinio lauko stipris, superlaidumas. Intermetaliniai junginiai gaunami kaitinant metalų mišinius ir lydinius, yrant persotintiesiems vieno metalo kitame tirpalams, todėl susidaro lydant plieną ir kitus lydinius, suvirinant metalus (nuo susidariusių intermetalinių junginių sudėties dažniausiai priklauso suvirinimo siūlės tvirtumas ir patvarumas). Intermetaliniai junginiai yra stipriųjų konstrukcinių medžiagų (aliuminio, vario, geležies ir kitų lydinių) ir kaitrai atsparių lydinių sudedamoji dalis. Naudojami sunkialydėms dangoms (Ni₃Al, Ni₃Nb, Ti₃Al ir kiti) gauti, vandeniliui kaupti, pvz., LaNi₅, CeMg₂, termoindikatoriniams elementams ir energijos keitikliams gaminti, kaip magnetinės medžiagos (Fe₃Ni, Cu₂MnAl ir kiti), superlaidininkai (Nb₃Sn ir kiti).

Intermetaliniai junginiai atrasti ir pradėti tirti 19 a. pradžioje (N. Kurnakovas).

2509