internètinė žiniãsklaida, visuomenės informavimo priemonė; viena keturių žiniasklaidos rūšių (greta tradicinėmis laikomų spaudos, radijo ir televizijos). Internetinės žiniasklaidos tipai: internetinis laikraštis, dienraštis ar žurnalas; tradicinės žiniasklaidos (spaudos, radijo ar televizijos) bendrovės internete periodiškai atnaujinamas naujienų tinklalapis; naujienų portalas, dar vadinamas internetiniais naujienų vartais; internetinis integruotos žiniasklaidos projektas; kiti viešosios informacijos internetiniai leidiniai. Dėl technologinių galimybių internetinė žurnalistika kartais susipina su telekomunikacijos technologijų veikiama tradicine žurnalistika, kai naujienos vartotojus pasiekia GPRS (angl. General Packet Radio Service – bendras paketinis belaidžio radijo ryšys; duomenų perdavimo mobiliųjų telefonų tinklais technologija), WAP (angl. Wireless Application Protocol – mobiliojo ryšio ir interneto technologijas derinantis specialus duomenų perdavimo protokolas bevieliams įrenginiams), SMS (angl. Short Message Service – trumpųjų žinučių paslauga) ar MMS (angl. Multimedia Messaging Service – daugiaformačių pranešimų paslauga) forma.
Naujienų portalas (angl. news portal) arba internetiniai naujienų vartai (populiariausi – norvegų Nettavisen, katalonų VilaWeb, vokiečių Netzeitung, lietuvių – Delfi, Omni laikas, Bernardinai ir kiti) yra nuo tradicinės žiniasklaidos bendrovių nepriklausomas internetinės žiniasklaidos tipas. Be naujienų, jis skaitytojams teikia įvairių paslaugų, pramogų, rengia forumus skaitytojų bendruomenei palaikyti ir kita. Dėl nuolatinio naujų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo, kintančios interneto vartojimo kultūros, interneto turinio įvairovės, pajamų iš interneto reklamos didėjimo ir kitų priežasčių internetinės žiniasklaidos tipai nuolat kinta. Grynųjų žanrų mažėja, jie tampa įvairialypiais, tekstą ir audiovizualinę informaciją pateikiančiais kūriniais, kuriuose, be naujienų, siūloma ir pramogų. Tokie internetinės žiniasklaidos objektai vadinami internetiniais projektais. Su tradicine žiniasklaida susiję populiariausi internetinės žiniasklaidos projektai – Vokietijos politikos naujienų savaitraštis Spiegel, Skandinavijos dienraščiai Aftenposten, VG, Aftonbladet, kompiuterine grafika išsiskiriantys ispanų dienraščiai El Pais, El Mundo ir kiti. Didėjant tradicinės žiniasklaidos priemonių koncentracijai, tai yra tai pačiai bendrovei valdant vis daugiau įvairių spaudos ir audiovizualinės žiniasklaidos priemonių, atsiranda internetiniai integruotos žiniasklaidos projektai (angl. cross-media), sujungiantys informacijos srautus iš įvairių informacijos šaltinių. Jie (panašiai kaip naujienų agentūros) nuolat teikia informaciją, sudaro galimybę tuo pačiu interneto adresu pasiekti kelis projektus. Vienas naujausių internetinės žiniasklaidos tipų – interneto dienoraštis (angl. weblog, blog). Jame pateikiami rašančiųjų įspūdžiai apie įvykius, asmenines patirtis, pomėgius ir kita. Turi internetinio informacijos pateikimo privalumų – hipertekstiniais ryšiais siejamos naujienos, daugialypė, iliustruota informacija ir kita. Gali būti savarankiškas projektas ar didesnio portalo dalis.
Dėl informacijos skaitmeninimo ir kitų technologinių galimybių internetinė žiniasklaida turi tik šiai žiniasklaidos rūšiai būdingų bruožų. Informacijai kaupti naudojamos duomenų bazės ir archyvai, informacijos ieškos sistemos. Informacijos pateikimo būdingi bruožai – daugialypė informacija, hipertekstualios informacijos struktūros, nuolatinis informacijos atnaujinimas. Bendravimo su skaitytojais būdai – elektroninis paštas, skaitytojų forumai, komentarai, kitos interaktyvaus bendravimo galimybės. Svarbiausias internetinės žiniasklaidos veikimo principas – galimybė nuolat keisti ir atnaujinti informaciją, senesnes naujienas panaudoti kaip foninę informaciją naujausioms aktualijoms. Internetinis dienraštis dėl to tampa ne vienkartiniu ir vienadieniu, o aktyviu duomenų banku, kurio informacija gali būti atkuriama ir aktualizuojama. Dėl lankstaus ir greito informacijos pateikimo internetiniai projektai dar vadinami aktyviąja informacijos laikmena, arba terpe (angl. hyper-medium). Šie projektai vienu metu egzistuoja ir kaip baigti, ir kaip nuolat perkuriami, nes skaitytojams pateikiama nuorodų į informacijos archyvus, jiems sudaromos galimybės rašyti komentarus ir tokiu būdu veikti viešai skelbiamą informaciją. Technologinių galimybių panaudojimas internetinėje žurnalistikoje reiškiasi trimis aspektais: interaktyvumu, hipertekstualumu ir daugialypiškumu. Internetinės aplinkos interaktyvumas – skaitytojui suteikiama abipusės komunikacijos galimybė, leidžianti susisiekti su žurnalistais ar leidėjais (elektroniniu paštu) ir sudaranti sąlygas internete tikslinti informacijos turinį (rašyti komentarus, dalyvauti diskusijų forumuose, reikšti nuomonę balsuojant). Interaktyvumo galimybė skatina skaitytojų lojalumą, turi ekonominių padarinių (pritraukia reklamos užsakovus), didina socialinį žurnalistikos vaidmenį. Hipertekstualumas – savybė, artima interaktyvumui, bet ja siekiama ne skaitytojo ir žurnalisto abipusės komunikacijos, o išreiškiamas internetinės informacijos tarpusavio junglumas. Hipertekstas – tai tekstas, įvairialypėmis nuorodomis susietas su kitais tekstais, tokiu būdu sutankintas, talpesnis, tam tikra prasme begalinis, beribis. Aprašomam įvykiui gali būti suteikiamas platesnis ir išsamesnis kontekstas, sukuriamas kelių matmenų žurnalistinis kūrinys, kurio prasmė atsiskleistų sluoksnis po sluoksnio, o žemiausiame lygmenyje skaitytojas rastų informacijos šaltinius. Hipertekstualumas leidžia žurnalistui pradėti reportažą bet kuriuo aspektu, todėl kiekvienas pasakojimas gali turėti keletą krypčių. Interneto daugialypiškumas reiškia įvairių informacijos terpių – teksto ir audiovizualinės informacijos – suliejimą; tai išplečia internetinės žiniasklaidos žanrinę įvairovę. Kompiuterinė aplinka neturi fizinių informacijos pateikimo ribų – nėra griežtų reikalavimų teksto apimčiai, formatui (lengvai galima keisti teksto išdėstymą ir šriftą) ar geografinių apribojimų siunčiamiems pranešimams. Dėl interaktyvumo ir hipertekstualumo savybių internetinė žiniasklaida gali būti išsamesnė ir kokybiškesnė nei spauda, radijas ar televizija. Žurnalistas gali pateikti nuorodas į pasaulinius informacijos šaltinius ir aprašomai problemai parengti išsamų kontekstą. Informacijos junglumu (hipertekstualumu) tinklalapiai sukuria papildomą pridėtinę vertę prie kitos pateikiamos informacijos. Visos šios interneto technologijos savybės keičia žurnalisto darbą ir daro įtaką pateikiamų naujienų turiniui.
Pirmieji internetinės žiniasklaidos projektai buvo sukurti apie 1995 metus; beveik tuo pat metu internetinė žiniasklaida atsirado įvairiose pasaulio šalyse (Lietuvoje – 1997 dienraščio Lietuvos rytas internetinis variantas). Internetinė žurnalistika pradėjo plėtotis, kai žurnalistai ir žiniasklaidos bendrovės įsitikino internetinės veiklos privalumais. Galima išskirti kelis internetinės žiniasklaidos raidos etapus: internetinių tinklalapių ir dienraščių kūrimą, naujienų portalų kūrimą, dienraščių informacijos apmokestinimo bandymus, žurnalistinį turinį ir įvairias paslaugas apimančių projektų atsiradimą, integruotos žiniasklaidos projektų atsiradimą. Kiekvienos šalies internetinės žiniasklaidos specifiką (raidą, kokybę ir bruožus) lemia visuomenės informavimo aplinka – istorinis, politinis, ekonominis ir kultūrinis tos šalies visuomenės informavimo kontekstas. Dėl šių priežasčių internetinės žiniasklaidos turinys, internetinio visuomenės informavimo verslo aspektai įvairiose pasaulio šalyse labai skiriasi. Inovaciniai sprendimai būdingi Norvegijos ir Švedijos internetinei žiniasklaidai, šios valstybės yra internetinės komunikacijos lyderės. Dar Lietuvos internetinė žiniasklaida.
2294