interpoliãcija (lot. interpolatio – perdirbimas, pataisymas), originalaus teksto iškraipymas įterpiant, ištrinant arba keičiant žodžius, sakinius, pastraipas. Įrašai buvo daromi tarp eilučių ar teksto paraštėse, norėta falsifikuoti ar papildyti tekstą. Plačiai praktikuota romėnų teisininkų sudarant Digestus. Interpoliacija buvo siekiama, kad naujausioje kodifikacijoje nebūtų teisinių prieštaravimų, kad senieji teisiniai terminai atitiktų pasikeitusias ekonomines ir socialines sąlygas. Pvz., specialiems terminams ir sąvokoms suteiktas bendras pobūdis, kurio nors teisininko suformuluotos nuostatos papildytos vėlesnių teisininkų mintimis ir kita. Interpoliacijos buvo dažnos viduriniais amžiais, kai knygos perrašinėtos ranka.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |