interpretãcija (lot. interpretatio – aiškinimas), muzikos kūrinio suvokimas, meninis išaiškinimas ir perteikimas. Plačiąja prasme interpretacija gali būti laikomas bet kuris muzikos kūrinio žodinis apibūdinimas, muzikos vertinimas (analizė, poetinis aprašymas ir kita). Dažnai interpretacijos terminas taikomas atlikimo praktikai (muzikologų, kritikų ar klausytojų muzikos suvokimas vadinamas recepcija). Interpretacija – tai atlikėjo asmeniškas ir kūrybiškas muzikos kūrinio perteikimas: studijuodamas kūrinį jis sąmoningai ar nesąmoningai modeliuoja jį pagal savo paties idėjas, žinias ir skonį, atkurdamas natų tekstą atsižvelgia į autoriaus nuorodas, kūrinio sukūrimo kontekstą ir savo meninę nuojautą bei individualias technines galimybes. Interpretacija gali būti pakartota to paties atlikėjo (skirtingi koncertai, garso įrašai gali būti tos pačios arba labai panašios interpretacijos).
Šiuolaikinė interpretacijos samprata klostėsi 18 a., atsiskyrus muzikos komponavimui ir atlikimui (iki tol kompozitoriai patys atlikdavo savo kūrinius). Vienas pirmųjų interpretacijos problemas nagrinėjo C. Ph. E. Bachas veikale Studija apie teisingą būdą skambinti klavesinu (Versuch über die wahre Art das Clavier zu spielen 1753), kuriame pabrėžė muzikos atlikėjo svarbą. 17–18 a. iš atlikėjo buvo tikimasi tikslaus kūrinio charakterio perteikimo, kuris tobulai atitiktų kompozitoriaus sumanymą. 19 a. atlikėjas pirmąkart muzikos istorijoje pripažintas visiškai savarankišku muzikinio proceso dalyviu. Susiklostė daug atlikimo standartų (pvz., klasicistų kūrybos romantizavimas), kurie smarkiai paveikė tolesnę muzikos interpretacijos raidą. Šiuolaikinėje muzikoje laisvesnė notacija ir aleatorika vėl suteikia daugiau laisvės asmeninei interpretacijai.
Žymiausi 20 a. interpretacijos tyrinėtojai: pianistai – P. Badura-Skoda, A. Brendelis (Austrija), muzikologai – R. Taruskinas, P. Kivy, J. Horowitzas, H. C. Schonbergas, J. Kermanas (Jungtinės Amerikos Valstijos / JAV), N. Kenyonas, J. Rinkas, J. Dunsby, N. Cookas (Didžioji Britanija), pianistai ir muzikologai – D. Dubalis, C. Rosenas (JAV), G. Koganas (Rusija).
Lietuvoje muzikos interpretacijos problemas tyrė E. Baltrimas, M. Azizbekova, E. Gedgaudas, E. Ignatonis, D. Katkus ir kiti.
L: M. Azizbekova Fortepijono menas Vilniuje 1863–1915 metais Vilnius 1998; R. Donington The Interpretation of Early Music London 1963; H. Danuser Musikalische Interpretation Laaber 1992.
368