intersubjektyvùmas, žmonių bendrabūvio įtaka savivokai ir pasaulio sąvokos susiformavimui. Intersubjektyvumas apibendrina būdus, kuriais vieno individo sąmonei tampa prieinamos kito individo sąmonės patirtys, ir būdus, kuriais individuali sąmonė atpažįsta visiems individams bendrą patirtį. Terminas daugiausia vartojamas fenomenologijoje, susijęs su pasaulio objektyvumo patirtimi, savo kūniškumo suvokimu ar patirties kitomis dimensijomis – individualumu, visuomeniškumu, istoriškumu ir kita. Intersubjektyvumo klausimas iškyla kartu su objektyvaus mąstymo nepakankamumo suvokimu: objektyviai mąstant pažinimo procesus, kito sąmonė negali būti pažini (nes sąmonė nėra objektas). Intersubjektyvumo problematiką E. Husserlis pradėjo nagrinėti nuo transcendentalinio Aš sklaidos, šioje savipatyrimo sferoje aptinkant kitus Aš; juos suvokiame ne tik kaip psichofizinius objektus, bet ir kaip subjektus, kurie mūsų patiriamą pasaulį ir mus jame patiria kaip ir mes. Pasaulis konstituojamas remiantis intersubjektyvumo patirtimis (be jų neturėtume pasaulio sąvokos). Vėliau E. Husserlis intersubjektyvumą susiejo su gyvenamo pasaulio sąvoka: šis yra prasmių sampyna, nuo kurios priklauso visi žmonių tarpusavio bei žmogaus ir jo aplinkos santykiai. E. Husserlio intersubjektyvumo sampratą plėtojo dauguma fenomenologų. M. Merleau-Ponty daugiausia nagrinėjo intersubjektyvumo ir kūniškumo ryšį: kitą pirmiausia suvokiame kaip kitą gyvenamąjį, vienaip ar kitaip veikiantį kūną. Visos intersubjektyvios patirtys įmanomos pirmiausia dėl savo gyvenamo kūno. Kurdamas fenomenologinę sociologiją A. Schützas detalizavo ir papildė E. Husserlio gyvenamo pasaulio sąvoką, aptarė socialinio konteksto supratimo įvairių plotmių ryšį su žmogaus veikla ir elgesiu. Susiedamas E. Husserlio ir M. Weberio teorijas A. Schützas plėtojo gyvenamo pasaulio struktūrų žinojimo sociologiją, kuri turėjo įtakos sociologams H. Garfinkeliui, T. Luckmannui, P. Bergeriui ir kitiems. M. Buberis intersubjektyvumo problematiką nagrinėjo bendruomeniškumo esmės, bendruomenės struktūros, bendruomeninio pajėgumo ir kūrybingumo požiūriu.
L: A. Schütz The Phenomenology of the Social World London 1972; E. Husserl Die Krisis der europäischen Wissenschaften und die transzendentale Phänomenologie Hamburg 1982; M. Buber On Intersubjectivity and Cultural Creativity Chicago–London 1992.
2385