interveñcija (lot. interventio – įsikišimas), tarptautinės teisės pažeidimas, kai viena ar kelios valstybės panaudodamos ginkluotą jėgą, ekonomines, politines ar kitas priemones kišasi į kitos valstybės vidaus reikalus, kėsinasi į kitos valstybės nepriklausomybę ar suverenitetą. Pagal dalyvaujančių valstybių skaičių skiriama individuali ir kolektyvinė intervencija. Pagal įgyvendinimo formą gali būti karinė (agresija), ekonominė (teroristinių, diversinių grupių finansavimas, ginklų joms tiekimas), politinė (sąmokslų, perversmų organizavimas), diplomatinė (diplomatinis spaudimas) intervencija. Karinė intervencija kvalifikuojama kaip agresija ir pripažįstama vienu sunkiausių tarptautinės teisės pažeidimų.
Jungtinių Tautų įstatuose įtvirtintas vienas pagrindinių tarptautinės teisės principų – nesikišimo į valstybės vidaus reikalus (nesikišimo principas) – draudžia visas intervencijos formas. Intervencija uždrausta ir 1981 Jungtinių Tautų Deklaracijoje dėl intervencijos ir kišimosi į valstybių vidaus reikalus uždraudimo. Intervenciją uždraudė ir Tarptautinis Teisingumo Teismas 1949 spręsdamas Korfu sąsiaurio bylą, buvo pripažinta, kad Didžiosios Britanijos savavališkai vykdyta karinė išminavimo operacija prie Albanijos krantų buvo neteisėta.
20 amžiuje yra buvę nemažai intervencijos atvejų: 1956 Sovietų Sąjungos intervencija į Vengriją, 1968 – į Čekoslovakiją, 1979 – į Afganistaną, 1961 Jungtinių Amerikos Valstijų intervencija į Kubą, 1972 Indijos intervencija į Bangladešą, 1981 Libijos intervencija į Čadą.
Tarptautinėje teisėje gali susidaryti padėtis, kai intervencija gali būti pateisinama, kai kariniu įsikišimu siekiama išgelbėti žmonių gyvybes, užkirsti kelią masiniams žmogaus teisių pažeidimams (humanitarinė intervencija).
777