interviu

interviù (angl. interview – pokalbis), informacijos gavimas žodine apklausa siekiant pažinti žmogaus savybes ir suteikti jam psichologinę pagalbą. Interviu metodas taikomas ankstyvoje tyrimo stadijoje, siekiant sukurti darbines hipotezes ir numatyti tyrėją dominančius kintamuosius, taip pat norint papildyti arba patikslinti duomenis, gautus kitais tyrimo metodais. Skiriamos interviu rūšys: standartizuotas (iš anksto numatoma klausimų eilės tvarka ir jų formuluotės), iš dalies standartizuotas (iš anksto numatomi būtini ir galimi klausimai) ir laisvas (numatomas tik bendras apklausos planas, klausimai formuluojami pagal situaciją). Interviu rūšies pasirinkimas priklauso nuo tiriamos problemos sudėtingumo, tyrimų tikslų, tyrėjo profesinio pasirengimo. Psichologinėje konsultacijoje, medicininėje psichologijoje daugiausia taikomas diagnostinis (pradiniuose psichoterapijos seansuose) ir klinikinis interviu. Diagnostinis interviu dažniausiai būna laisvas, nes standartizuotas mažina pašnekovo atsakymų nuoširdumą, silpnina emocinį ryšį, skatina gynybos mechanizmus. Juo gauta informacija apie pašnekovo savybes padeda psichoterapeutui suartėti su pašnekovu, tai yra nulemia psichoterapijos sėkmę. Klinikinis interviu – terapinis pokalbis, kuriuo teikiama psichologinė pagalba, tai yra padeda pacientui įsisąmoninti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus. Dažniausiai būna laisvas, remiasi anksčiau gautais psichologinės diagnostikos duomenimis.