introdukavimas
introdukãvimas, augalų rūšių ir veislių, gyvūnų perkėlimas į naujas buveines (sritis, šalis). Introdukavimo terminas taikomas ir tiems organizmams, kurie atgabenami į naujas geografines vietoves biologinei kovai su kenkėjais. Augalų introdukavimo teoriją 1855 pagrindė A. de Candolle’is (Šveicarija). Ją išplėtojęs N. Vavilovas (Rusija) sukūrė kultūrinių augalų kilmės centrų teoriją. Šie pirminiai centrai yra visuose žemynuose. Juose sutelktas laukinių augalų pagrindinis genofondas ir kultūrinių augalų seniausios formos. Didžiausias sukultūrintų vietinių laukinių augalų ir prijaukintų laukinių gyvūnų centras yra Rytų Azija. Ten sukultūrinti ir auginti miežiai, avižos, pupelės, sojos, ryžiai, obelys, kriaušės ir daugelis kitų augalų rūšių. Vykstant prekybai, kelionių metu sukultūrintų augalų sėklos ir vaisiai iš centrų pateko į naujas sritis, plito šių augalų arealas. Svarbiausių sukultūrintų augalų paplitimo geografija labai kito. Bulvės į Europą 16 a. introdukuotos iš Pietų Amerikos. Kviečiai, kilę iš laukinių kviečių, augančių Artimuosiuose Rytuose, introdukuoti ir paplito Europos šalyse, Kinijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš Viduržemio jūros šalių į įvairius žemynus introdukuoti lubinai, linai, dobilai, daugelis daržovių. 19 a. pabaigoje augalų introdukcijos darbams tobulinti buvo steigiamos specialios įstaigos, pvz., Rusijoje 1894 įkurtas Taikomosios botanikos centras, Jungtinėse Amerikos Valstijose 1898 – Tarnyba sėkloms ir augalams introdukuoti. Šiuolaikinė selekcija tobulina introdukuotus augalus. Rengiamos mokslinės ekspedicijos į kultūrinių augalų kilmės centrus pirminei medžiagai, kuri naudojama selekcijai, rinkti. Svarbų darbą augalų introdukavimo srityje atlieka didieji pasaulio botanikos sodai. Svetimžemių augalų introdukavimą kontroliuoja šalių karantinas. Taip išvengiama naujų ligų sukėlėjų ir kenkėjų patekimo. Daugelis beveik visose šalyse dabar auginamų augalų bei veisiamų gyvūnų yra introdukuoti. Lietuvoje maistinių, pašarinių, techninių, vaistinių augalų introdukavimą, jų aklimatizaciją ir selekciją vykdo Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodai, Gamtos centro Botanikos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų, Sodininkystės ir daržininkystės, Žemdirbystės institutai. Gyvulių ir paukščių produktyvių veislių introdukavimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.
2544