introjèkcija (lot. intro – į vidų + (in)jekcija), psichologijoje – kito žmogaus arba žmonių grupės nuostatų, standartų, pažiūrų, vertybių, normų perėmimas ir vadovavimasis jomis. Pavyzdžiui, vaikas perima tėvų požiūrį, paaugliai dažnai vertina tai, ką vertina jų bendraamžiai. Psichoanalizėje – išorės objektų (pavyzdžiui, tėvų vertybių) įtraukimas į superego (kontrolės mechanizmą). Remiantis introjekcija aiškinama saviagresija (savęs baudimas remiantis iš kitų perimtomis dorovės normomis).
Kartais introjekcijos terminu įvardijamas savo ypatybių priskyrimas negyviems objektams (projekcija į negyvus objektus).
1868