introspekcija

introspèkcija (lot. introspectio – žiūrėjimas į vidų), subjektyvus psichologijos metodas – specialaus pasirengimo ir lavinimosi reikalaujantis savo sąmonės būsenų procesų stebėjimas ir aprašymas. Introspektyviosios psichologijos pagrindinis metodas. Introspekcijos, kaip sielos pažinimo būdo, idėją pirmieji iškėlė prancūzų matematikas ir filosofas R. Descartes’as bei anglų filosofas J. Locke’as. Jis teigė, kad yra patirties 2 rūšys: vidinė (refleksija to, kas vyksta sąmonėje) ir išorinė (išorės pasaulio jutimas ir suvokimas). Sistemingų eksperimentinių psichikos tyrimų pradininkas vokiečių psichologas W. M. Wundtas sujungė introspekciją su eksperimentiniu metodu. Buvo sukurtos įvairios introspekcijos rūšys – analitinė (vaizdinio skaidymas į elementus – struktūrinė psichologija), sisteminė (mąstymo proceso etapų rekonstrukcija – Würzburgo mokykla), fenomenologinė (geštaltpsichologija). Introspekcijos metodas buvo grindžiamas ilgalaikiu tiriamųjų (dažnai jais buvo patys tyrėjai) treniravimu stebėti savo vidinio pasaulio reiškinius. Introspekcijos metodą dėl jo subjektyvumo kritikavo biheivioristai (J. B. Watsonas), rusų fiziologas I. Pavlovas.