intuicionstinė lògika, neklasikinės logikos sistema, sudaryta aksiomiškai ir pagrįsta matematinio intuicionizmo principais. 1930 sukūrė A. Heytingas (Nyderlandai). Sudaryta iš teiginių ir predikatų skaičiavimo. Tiria konstruktyviuosius objektus. Joje atsisakoma aktualios begalybės abstrakcijos, negalimo trečiojo principas laikomas galiojančiu tik baigtinėms aibėms. Begalinė aibė yra neapžvelgiama, joje neradus objekto negalima teigti, kad jis neegzistuoja. Intuicionistinė logika nepripažįsta dvigubo neigimo dėsnio. Reiškiama daugiareikšmėmis matricomis, kuriose vartojamos trys teisingumo reikšmės – teisinga, klaidinga ir neįrodoma. Intuicionistinė logika logikos dėsnius laiko neaprioriniais, neamžinais – jie yra reguliuojantys principai, kuriuos galima keisti. Logines jungtis supranta skirtingai nei klasikinė logika, pavyzdžiui, implikaciją (p→ q) laiko teisinga, jei egzistuoja metodas, leidžiantis iš p įrodymo išvesti q įrodymą. Intuicionistine logika remiasi matematikos ir logikos konstruktyviosios kryptys.
314