inventõriai (lot. inventarium – aprašas, sąrašas), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos 16–19 a. dvarų ūkiniai ir teisiniai dokumentai.
Buvo surašomi dvaro centrinės sodybvietės ir palivarkų pastatai, juose esantis kilnojamasis turtas, dvaro šeimynos žmonės, gyvuliai, pasėliai, pramonės įmonės. Tarnybomis arba dūmais surašomi dvarui priklausančių miestelių ir kaimų gyventojai, nurodomas jų naudojamos žemės plotas, gyvulių skaičius, jų duodamos duoklės ir kitos prievolės dvarui.
Inventoriai skirstomi į įvedamuosius (surašomus sudarant dvaro pirkimo ir pardavimo aktą, keičiantis dvaro savininkui ar valdytojui), surenkamuosius (surašomus kasmet valstiečių činšo normai nustatyti), privalomuosius inventorius, geometrinius (išmatavus žemę), reversinius (nuomininkams grąžinus dvarą savininkui), verifikacinius (patikrinus valstybinių dvarų valdytojo ir valstiečių ginčą dėl žemės) ir liustracinius (po visuotinių valstybinių žemių liustracijų – surašymų).
Inventoriai yra svarbus istorijos šaltinis. Jų išliko keli tūkstančiai. Saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (dauguma), Vilniaus mokslinėse bibliotekose, Lvove, Minske, Sankt Peterburge, Varšuvoje. Kai kurie jų paskelbti (Akty, izdavaemye Vilenskoju komissieju dlja razbora drevnich aktov 1887 tomas 14, 1910 tomas 35, 1914 tomas 38; XVI a. Lietuvos inventoriai 1934; Lietuvos inventoriai XVII a. 1962).
2326