inversija

invesija (lot. inversio – apvertimas, perstatymas), įprastinės žodžių tvarkos keitimas, turintis gramatinę funkciją arba rodantis aktualiąją sakinio skaidą ir teikiantis pasakymui tam tikrą stilistinį atspalvį. Inversija gramatinę funkciją turi kalbose su apibrėžta žodžių tvarka, pvz., ji būdinga anglų ir vokiečių kalbų klausiamiesiems sakiniams (anglų Is she very nice? – plg. She is very nice? ‘Ji labai graži?’, vokiečių Ist er schon da? – plg. Er ist schon da? ‘Jis jau čia?’), vokiečių kalbos sudėtinių prijungiamųjų sakinių šalutiniams dėmenims, kuriuose sakinio dalys išdėstomos kitokia tvarka nei pagrindiniuose. Kalbose, kuriose žodžių tvarka nėra gramatiškai apibrėžta, inversija padeda skirti naują informaciją (remą) nuo dalykų, kurie laikomi žinomais (temos). Tokį vaidmenį inversija dažnai atlieka lietuvių kalboje (pvz., veiksnys, nukeltas į sakinio galą, dažniausiai reiškia naują, kalbamoje situacijoje aktualią informaciją – Tuos rąstus atvežė kaimynas). Inversija kaip stilistinė priemonė vartojama raiškumo sumetimais norimą pabrėžti žodį keliant į jam mažiau įprastą vietą (Gražus tai buvo vakaras).

2352