investicijos

investcijos (vok. Investition < lot. investio – aprengiu), kapitalo įdėjiniai siekiant jį padidinti arba veiksmų, kurie turėtų garantuoti numatytų tikslų įgyvendinimą, finansavimo išlaidos. Kapitalo prieaugis turi būti pakankamas, kad kompensuotų investuotojui jo atsisakymą einamuoju momentu panaudoti lėšas vartojimui, padengtų nuostolius, susijusius su būsimojo laikotarpio infliacija, ir tarsi apdovanotų už riziką.

Samprata

Investicijos apima materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo, naujų objektų statybos, naujų gaminių kūrimo, technologijų modernizavimo ir kitas išlaidas.

Investicijomis kartais klaidingai laikomas bet koks lėšų įdėjimas, kuris nedidina kapitalo ir nekuria pelno (pvz., ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimas neturint tikslo perparduoti), arba investicijos tapatinamos su kapitaliniais įdėjimais, t. y. jomis laikomas lėšų įdėjimas tik į pagrindines priemones (pastatus, įrangą, transporto priemones ir kitas, kai tuo tarpu gali būti investuojama ir į apyvartinius aktyvus, akcijas, obligacijas ir kitas finansines priemones, patentus, licencijas ir kitus nematerialiuosius aktyvus). Dažnai investicijomis klaidingai vadinamos tik piniginės išlaidos (kapitalas gali būti investuojamas ir kitomis formomis – kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, įvairiomis finansinėmis priemonėmis, nematerialiaisiais aktyvais ir kita) arba tik ilgalaikis pinigų įdėjimas (investicijos gali būti ir trumpalaikės, pvz., investicijos į akcijas, taupomuosius sertifikatus).

Investicijų samprata, investavimo sąlygos, investicijų skatinimo ir apsaugos priemonės numatomos kiekvienos šalies atitinkamais įstatymais ir vyriausybės nutarimais.

Rūšys

Investicijos turi labai didelę reikšmę ekonomikos plėtrai ir efektyviam funkcionavimui. Pagal reikšmę skiriamos bendrosios (bendra per tam tikrą laikotarpį investuotų lėšų suma, skirta naujai statybai, gamybos priemonėms įsigyti, prekių ir materialiosioms atsargoms padidinti; dar bendrosios nacionalinės investicijos), grynosios (bendrosios investicijos, atėmus iš jų to laikotarpio amortizacinius atskaitymus) investicijos ir reinvesticijos (iš investicijų gauto pelno ar pajamų investavimas tame ūkio subjekte, kuriame jie buvo gauti).

Grynųjų investicijų dinamika rodo šalies ekonominio potencialo plėtrą per tam tikrą laikotarpį. Neigiama jų suma rodo, kad gamybinis potencialas ir pagamintos produkcijos apimtys sumažėjo, valstybė apibūdinama kaip pravalganti savo kapitalą. Jeigu grynųjų investicijų suma lygi 0, nėra ekonominio augimo (gamybinis potencialas nepakito), valstybė apibūdinama kaip tūpčiojanti vietoje. Teigiama grynųjų investicijų suma rodo, kad šalies ekonomika plečiasi, gamybinis potencialas ir gamybos apimtys didėja.

Pagal paskirtį arba naudojimo motyvus skiriamos vartotojiškos, arba vartojimo investicijos (įdėtos lėšos gali duoti pajamų objektą, į kurį investuota, naudojant komerciškai arba kaip užstatą finansinėse operacijose), finansinės investicijos, arba investicijos į vertybinius popierius (aktyvų įsigijimas vertybiniais popieriais siekiant pelno esant normaliam rizikos laipsniui), ekonominės, arba investicijos į verslą (lėšų įdėjimas į realius aktyvus, susijusius su prekių gamyba, paslaugų teikimu gaunant pelną esant normaliam rizikos laipsniui).

Pagal lėšų investavimo objektus skiriamos realiosios investicijos, arba kapitalo (ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti arba jo vertei padidinti; jei lėšų įdėjimas į nematerialiuosius aktyvus susijęs su mokslo ir technikos pažanga, investicijos vadinamos inovacinėmis), ir finansinės (visos kitos) investicijos.

Pagal investuotojo įtaką objektui investicijos gali būti tiesioginės (ūkio subjektui steigti, jam ar jo kapitalo daliai įsigyti, t. p. reinvesticijos, paskolos ir kita; investuotojas įgyja teisę kontroliuoti ar daryti didelę įtaką ūkio subjektui) ir netiesioginės, arba portfelinės (kai įsigyta kapitalo dalis investuotojui nesuteikia galimybės daryti esminę įtaką ūkio subjektui).

Pagal investavimo laikotarpį investicijos būna trumpalaikės (kapitalo įdėjimo trukmė iki vienerių metų) ir ilgalaikės (kapitalo įdėjimo trukmė didesnė kaip vieneri metai; jos dar gali būti detalizuojamos pagal konkrečius laikotarpius).

Pagal investuotojo statusą (nuosavybės formas) skiriamos privačiosios investicijos (investuoja piliečiai, privačios įmonės), valstybės investicijos (investuoja centrinės ir vietos valdžios institucijos, valstybinės įmonės ir įstaigos biudžetinių lėšų, paskolų sąskaita) ir užsienio investicijos (investuojama užsienio šalių, užsienio įmonių, tarptautinių organizacijų vardu). Privačiosios investicijos pagal paskirtį arba motyvus dar skirstomos į operatyvines (jos apima racionalizacijos, atkūrimo, išplėtimo ir kitas investicijas) ir strategines (apima inovacines, t. y. investicijas naujiems produktams ir gamybos technologijoms kurti ir diegti, ir diversifikuotąsias, t. y. kuriomis plečiamos esamos veiklos sritys), pagal investavimo sferas – į materialiąsias (daiktines), nematerialiąsias (licencijų, patentų, autorinių teisių, koncesijų ir kitų ilgalaikių teisių įsigijimas, išlaidos įvaizdžiui formuoti) ir finansines (vertybinių popierių pirkimas, ilgalaikio turto suteikimas kitoms įmonėms investavimo tikslais, grąžintina parama dalyvavimo ryšiais susijusioms įmonėms ir kita).

Pagal investuotojo nuolatinę buveinę (rezidavimą) skiriamos vidaus investicijos (šalies investuotojai investuoja į šalies teritorijoje esančius objektus) ir užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų investicijos (šalyje investuoja kitos valstybės, kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos).

Investicijas veikiantys veiksniai

Investicijų dydį veikia įvairūs veiksniai: bendrųjų pajamų paskirstymas vartojimui ir taupymui, arba kaupimui (kai vidutinės pajamos vienam gyventojui mažos, jų pagrindinė dalis skiriama vartojimui, didėjant pajamoms didėja ir investicijoms skirta dalis ir atvirkščiai), grynojo pelno norma (kuo didesnė laukiamo pelno norma, tuo didesnės investicijos ir atvirkščiai), kreditų palūkanų dydis (investuojamas ir skolintas kapitalas; kredito palūkanų didėjimas mažina investicijas ir atvirkščiai), numatomas infliacijos tempas (kuo didesnė infliacija, tuo labiau nuvertės būsimas pelnas ir atitinkamai sumažės paskatos daugiau investuoti), produkcijos realizavimo santykis su esamais gamybiniais pajėgumais (jei pardavimo apimtys nuolat didėja, atsiranda poreikis plėsti gamybinius pajėgumus), būsimos realizacijos lūkesčiai (investavimui palanki ar nepalanki ateities veikla), kokybiniai gamybos technologijos pokyčiai (kuo sparčiau keičiasi gamybos technologija ir technika, tuo didesnės investicijų didėjimo paskatos), konkurencinė kova tarptautinėse rinkose, siekis įveikti kliūtis prekių eksportui ir kita.

Investicijos Lietuvoje

Lietuvoje, pagal Investicijų įstatymą (1999), investicijomis laikomos piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant gauti pelno (pajamų), tam tikro socialinio rezultato (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitose panašiose srityse) arba garantuoti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Efektyviau investicinė veikla reguliuojama taikant mokesčių lengvatas (pvz., investiciniams subjektams laisvosiose ekonominėse zonose, nuo kai kurių mokesčių atleidžiamos įmonės, kurių įstatiniame kapitale yra užsienio investicijų).

Materialiųjų investicijų apimtys 2005–2019 (to meto kainomis) parodytos lentelėje (Lietuvos statistikos departamento duomenys).

2455

2271

-investavimas