investcinė bendróvė, akcinė bendrovė, kuri kaupia fizinių ir juridinių asmenų pinigines lėšas viešai arba neviešai platindama savo akcijas ir investuoja į kitų bendrovių vertybinius popierius. Investicinė bendrovė yra kolektyvinio investavimo subjektas, kaip ir investicinis fondas (tik šis neturi juridinio asmens statuso). Investicinės bendrovės kapitalą sudaro akcijos. Jos gali būti akumuliuojamosios (už jas nemokami dividendai) ir dividendinės. Skirtingoms akcijoms (pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose jos žymimos raidėmis A, B, …, Z) gali būti nustatyti nevienodi mokesčiai. Akcijos gali būti dalinės (su reikšminiais skaičiais po kablelio). Tos pačios investicinės bendrovės akcijos gali būti platinamos skirtinga valiuta.
Europos Sąjungos investicinių bendrovių veiklą reglamentuoja 1985 vadinamoji UCITS (Undertaking for a Collective Investment in Transferable Securities) direktyva. Ji apibrėžia kolektyvinio investavimo subjektų registravimo, priežiūros, struktūros, veiklos, informacijos teikimo taisykles (jas kiekviena Europos Sąjungos šalis privalo įtraukti į savo įstatyminę bazę). Europos Sąjungoje registruoti kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į kelias pagrindines grupes. Pirmoji grupė apima atvirojo tipo (reguliuojamas) investicines bendroves ir investicinius fondus. Jie investuoja į likvidžius vertybinius popierius, kuriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, laikosi Europos Sąjungos direktyvos ir griežtų diversifikacijos reikalavimų, gali registruotis ir platinti savo akcijas kitose Europos Sąjungos šalyse. Antrajai grupei priskiriamos uždarojo tipo (nereguliuojamos) investicinės bendrovės (jų kapitalas fiksuoto dydžio, platesnės investicijų, rizikos pasiskirstymo, likvidumo, investavimo politikos, rinkodaros, investuotojų ir kitos galimybės) ir Europos Sąjungos direktyvos neatitinkantys vietiniai atvirojo tipo investiciniai fondai. Trečiajai grupei priklauso specialieji fondai, pavyzdžiui, rizikos kapitalo bendrovės. 1991 įteisintos to paties fondo dviejų skirtingų rūšių akcijos – mažmeninės ir institucinių investuotojų.
Seniausia ir didžiausia pasaulyje investicinių bendrovių ir investicinių fondų rinka yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (čia vyrauja investiciniai fondai). Europoje investicinių bendrovių ir investicinių fondų didžiausi registracijos centrai yra Liuksemburge ir Dubline, Azijoje – Singapūre ir Honkonge. Dar veikia investicinės bendrovės, registruotos lengvatinio apmokestinimo zonose (Kaimanų salose, Bermudoje ir kitur). Būdinga investicinių bendrovių ir investicinių fondų plėtros tendencija – fondų šeimos kūrimasis investicinės bendrovės viduje, tai yra kai investicinė bendrovė apima keletą skirtingų investicinių fondų. Tokios struktūros svarbiausi privalumai – lankstumas kuriant turto perskirstymo strategijas pavieniams fondams, masto ekonomija, specializacija valdant investicijas. Kai kuriose šalyse pajamos neapmokestinamos, jei tos pačios investicinės bendrovės viduje investuotojas keičia vieno investicinio fondo investicinius vienetus į kito – tai netraktuojama kaip pirkimo ir pardavimo operacija.
LIETUVOJE, prasidėjus privatizacijai, 1992 pradėjo steigtis investicinės akcinės bendrovės. Iki 1995 jų akcijų už savo investicinius čekius įsigijo daugiau kaip 0,5 mln. šalies gyventojų. Per pirmąjį privatizavimo etapą (jis vyko 1991–95) šios bendrovės už gyventojų lėšas privatizavo didžiąją dalį pramonės šakų įmonių, pavyzdžiui, bendrovė Invita kontroliavo faneros ir medžio drožlių plokščių gamybos, Invalda – baldų gamybos ir metalo apdirbimo, EBSW – elektronikos, Lietverslas – žemės ūkio produktų perdirbimo ir žvejybos įmones, Medienos investicija – lentpjūves. Dividendus mokėjo tik apie 10 % investicinių akcinių bendrovių. Vėliau dauguma šių bendrovių dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, vadovų neprofesionalumo, stengimosi pasipelnyti) nutraukė veiklą. Pagal Investicinių bendrovių įstatymą (1995, galiojo iki 2003), investicinės bendrovės galėjo veikti kaip investicinės kintamojo kapitalo bendrovės (jų kapitalo dydis priklauso nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo, akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, investicijų portfelis, arba turimų investicijų rinkinys, yra diversifikuotas), uždarieji investiciniai fondai (jie nėra išleidę išperkamųjų akcijų, turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas) ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės (jos nėra išleidusios išperkamųjų akcijų, turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas). Visos pirminio privatizavimo laikotarpiu įsteigtos investicinės akcinės bendrovės iki 1997 07 privalėjo pakeisti savo įstatus ir persiregistruoti arba likviduotis. Iš 220 investicinių akcinių bendrovių, kurios buvo įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, į kontroliuojančiąsias investicines bendroves perregistruotos ir veiklos leidimus gavo 22, kitos turėjo būti likviduotos. Priėmus Kolektyvinio investavimo subjektų ir Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymus (abu 2003) veikiančios kontroliuojančiosios investicinės bendrovės 2003–04 turėjo būti perregistruotos į akcines bendroves arba likviduotis. 2004 antroje pusėje dar buvo apie 60 likviduojamų investicinių akcinių bendrovių (likviduotojo teisės perduotos Turto bankui). Pirmoji investicinė kintamojo kapitalo bendrovė įkurta 2001. 2018 veikė viena tokia bendrovė – OMX Baltic Benchmark Fund. Šis fondas investuoja į Baltijos šalių akcijų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias akcijas tokiu santykiu, kokiu jos įeina į indeksą. Iš viso 2018 veikė trys atvirojo tipo ir aštuonios uždarojo tipo investicinės bendrovės (kai kurios iš jų specializuojasi investuoti į nekilnojamąjį turtą). Savo veiklai jos turi gauti Lietuvos banko leidimą.
3075
kolektyvinis investavimas; investicinė akcinė bendrovė