investitūrà (lot. investitura < investio – aprengiu) (vidurinių amžių Vakarų Europoje), feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis (įteikiamas nuosavybės simbolis – žemės sauja, medžio šakelė, pirštinė, kardas, ietis, vėliava, skeptras ar koks kitas simbolinis daiktas). Dažniausia investitūra vykdavo po omažo – vasalo ištikimybės priesaikos senjorui. Dalyvaudavo du vasalo socialinio sluoksnio liudytojai. Siuzerenas dar gaudavo piniginį mokestį. Po ceremonijos buvo sudaromas ir vasalui išduodamas vadinamasis įvesdinimo dokumentas, kuris liudijo nuosavybės valdymo teisėtumą. Ilgainiui dokumento sudarymas ir įteikimas pakeitė investitūros apeigas.
2271