invokãcija (lot. invocatio – kreipimasis), literatūros kūrinio, dažniausiai epinės poemos, pradžioje autoriaus kreipimasis į mūzas, dievybę ar dvasinį globėją prašant įkvėpimo ir jėgų realizuoti kūrybinį sumanymą. Invokacija yra antikinės literatūros svarbiausias elementas, nes antikoje poetas laikytas ne tiek individualaus požiūrio, kiek dieviškosios valios reiškėju. Pvz.: Vyrą pagarbinki, Mūza, prityrusį vargo didžiausio / Ilgamet jūroje vargusį, šventąją Troją sugriovus (Homeras). Invokacijų yra 16–18 a. lotynų kalba parašytoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūroje, kuri mėgdžiojo antikos literatūros žanrus ir konvencijas; vėliau invokacija naudojama tik kaip stilizacijos priemonė.
293