inžinèrinė psichològija, taikomosios psichologijos šaka, tirianti žmogaus informacijos priėmimo, jos perėmimo galimybes ir darbinės veiklos derinimą su techninėmis sistemomis. Τikslas – ištirti, ko reikia, kad įrankių, mašinų, prietaisų konstrukcijos ir gamybinės operacijos atitiktų žmogaus psichines savybes, sukurti žmogaus galimybes atitinkančias patogias darbo sąlygas. Inžinerinė psichologija rengia profesinės atrankos, mokymo ir treniravimo metodus, nustato žmogaus specifinę veiklą konkrečiose sistemose ir apibrėžia jo veiklos normas, teikia rekomendacijas, kuria organizacines sistemas atitinkančius standartus, optimalius informacinius modelius ir valdymo instrukcijas, nuovargio, streso kontrolės metodus, pagal techninės estetikos ir meninio konstravimo reikalavimus projektuoja darbo aplinką. Praktinis inžinerinės psichologijos pritaikymas dar apima racionalų žmonių veiklos organizavimą, tikslingą funkcijų paskirstymą tarp žmonių (vadovaujančio ir aptarnaujančio personalo) ir techninių automatizacijos priemonių, informavimo ir darbo procesų optimizaciją.
Svarbiausia inžinerinės psichologijos sąvoka – sistema žmogus–mašina, kurią sudaro du vienas kitą veikiantys, atsakomuoju ryšiu susiję komponentai: žmogus ir mašina. Vadovavimas ir reguliavimas šioje sistemoje priklauso žmogui – jis numato tikslą, kurį turi pasiekti sistema. Sistemos esmę sudaro procesai, kuriuose dalyvauja abu komponentai, – informacijos priėmimas ir atranka, atrinktos informacijos apdorojimas ir pateikimas. Žmonių veiklos projektavimas grindžiamas suvokimo, atminties, mąstymo, dėmesio, reakcijos greičio tyrimo rezultatais.
Inžinerinė psichologija pradėjo formuotis Jungtinėse Amerikos Valstijose 20 amžiaus viduryje (A. Chapanis). Buvo analizuojamos klaidos, padarytos projektuojant įrenginius arba rengiant specialistus, tirta žmogaus tiesioginė sąveika su darbo objektais ir priemonėmis (įrankiais, staklėmis, konvejeriu). Suintensyvinus gamybos automatizavimą ir ištobulinus nuotolines kontrolės ir valdymo priemones 20 amžiaus 7 dešimtmetyje inžinerinė psichologija tapo savarankišku taikomuoju mokslu. Inžinerinė psichologija dar vadinama žmogiškųjų veiksnių inžinerija. Remiasi asmenybės psichologija, darbo psichologijos, kitų mokslų duomenimis ir metodais. Inžinerinė psichologija glaudžiai siejasi su ergonomika.