Ipãtijaus mẽtraštis (rus. Ipat′evskaja letopis′, Ипатьевская летопись), seniausias išlikęs 12 a. pabaigos–13 a. Pietų Rusios metraštis. Rastas Kostromos Šv. Ipatijaus vienuolyne.
Metraštis perteikiamas dviejų šakų nuorašais. Pirmoji, svarbiausia, yra iš 15 amžiaus. Antrojoje tiksliau nurašyta pirminio teksto pabaiga (nėra 14 a. įvesto chronologinio tinklo). Nuorašai: 16 a. Chlebnikovo, juo sekę 17 a. Pogodino, 17–18 a. sandūros Jermolajevo, 18 a. Krokuvos.
Ipatijaus metraštį sudaro trys dalys: Senųjų laikų pasakojimas (įvykiai iki 1117), Kijevo metraštis (iki 1200, galbūt ir iki 1238) ir Haličo‑Voluinės metraštis (iki 1290 ar 1292).
Ipatijaus metraščio antrojoje ir trečiojoje dalyje pateikta unikalių Lietuvos istorijos faktų: apie lietuvių sąjungininką kunigaikštį Volodarį (12 a. vidurys), lietuvių ir jotvingių žygius į Pietų Rusią 13 a., Haličo-Voluinės kunigaikščių žygius prieš jotvingius 13 a., apie 1219 Lietuvos–Voluinės taikos sutartį, apie Mindaugą (ypač 1248–52 vidaus kovas), Treniotą (jo sąmokslą su Daumantu ir Mindaugo nužudymą 1263), Vaišelgą (Vaišvilką; jo buvimą vienuolyne, tapimą 1264 Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, jo sąjungą su Haliču), Švarną, Traidenį, Butigeidį ir Butvydą (Pukuverą), apie 1258–59 Burundajaus žygį į Lietuvą. Ipatijaus metraščio tekstas priešiškas lietuvių pagonybei, tendencingas, bet aprašomi įvykiai yra tikri.
Hipatijaus metraštis; -Senųjų laikų pasakojimas; -Būtųjų laikų pasakojimas; -Kijevo metraštis; -Haličo-Voluinės metraštis; -Chlebnikovo nuorašas; -Pogodino nuorašas; -Jermolajevo nuorašas; -Krokuvos nuorašas
P: Polnoe sobranie russkich letopisej t. 2 Sankt‑Peterburg 1908.
683