ipritas
iprtas (pagal vietovės Ipras Belgijoje vardą), patvari kovinė nuodingoji medžiaga. Garstyčių (dėl to kartais vadinamas garstyčių dujomis) arba česnako kvapo, bespalvis, riebus, sunkesnis už vandenį skystis. Blogai tirpsta vandenyje, gerai – organiniuose tirpikliuose. Lydymosi temperatūra 14,5 °C, virimo – 217 °C. Visapusiško poveikio nuodingoji medžiaga. Turi slaptąjį veikimo periodą, kumuliacinį poveikį, veikia akis, sukelia pūliuojančias žaizdas. Kovinė būsena – garai, aerozolis ir lašai. Sąlyginė mirtinoji dozė įkvėpus 1,5 mg·min/l (slaptasis veikimo periodas nuo 4 h iki paros), patekus pro odą – 70 mg/kg, per virškinamąjį traktą – 1–2 mg/kg. Apsauga – dujokaukė, odos apsaugos priemonės, individualusis cheminis paketas. Ipritą pirmą kartą panaudojo vokiečiai per I pasaulinį karą.
645
-garstyčių dujos