Irãko architektūrà
Iki 7 amžiaus
Dabartinėje Irako teritorijoje rasta šumerų, Babilonijos, Asirijos miestų (Ūro, Lagašo, Nipūro, Babilono, Ašūro – pasaulio paveldo vertybė, pavojuje nuo 2003, Dur Šarukino ir kitų) liekanų.
Iš 6 a. pr. Kr.–7 a. po Kr. pradžios išliko Achaimenidų, Seleukidų, Partų karalystės, Sasanidų laikotarpių architektūros paminklų – Seleukijos, Hatros (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1985, pavojuje nuo 2015), Ktesifonto ir kitų miestų liekanų.
7–12 amžius
633–641 Iraką užkariavus arabams pradėtas kurti islamo menas. Musulmoniškajai Irako architektūrai didelę įtaką darė vietos tradicijos. Statyta mečetės, medresės, ligoninės, rūmai, tvirtovės ir kita. 7 a. pastatytos arabų karinės stovyklos vėliau tapo miestais al Kufa ir al Basra. Architektūra suklestėjo 8–9 amžiuje.
al Malvijos minaretas Samarroje (9 a. vidurys)
762 Abasidai pastatydino naują Kalifato sostinę Bagdadą (apie jo 8–9 a. architektūrą žinių išliko rašytiniuose šaltiniuose). 836 įkurta Samarra (pasaulio paveldo vertybė, pavojuje nuo 2007), joje būta didingų rūmų ansamblių (Dar al Chilafa, arba Džavsak al Chakani, pradėtas statyti 836, Balkuvaras, 854–859), dekoruotų stiuku, sienine tapyba, glazūruotomis plytelėmis ir kita. Pastatyta įvairaus dydžio gyvenamųjų namų su 1 ar daugiau vidinių kiemų, aivanais; mažesni namai buvo jungiami į grupes po 10–20. Žymus paminklas – al Mutavakkilio mečetė (Didžioji mečetė, 9 a. vidurys); viena didžiausių musulmonų šventyklų pasaulyje. Ji turėjo erdvų vidinį kiemą, apsuptą galerijomis su sijine perdanga, buvo dekoruota stiklo mozaika ir marmurinėmis plokštėmis. Į mečetės kompleksą įėjo į viršų siaurėjantis spiralės formos minaretas.
9 a. pabaigoje architektūros plėtra sulėtėjo. Valdant Seldžiukams (11 a. vidurys–13 a. vidurys) architektūra atsigavo. Pastatyta rūmų, mečečių (Nur ad Dino mečetė Mosule, 1170–72), medresių (al Mustansyro medresės ansamblis Bagdade, į kurį įėjo ligoninė, pirtys ir kita, 1233). Šio laikotarpio monumentaliajai architektūrai būdinga sudėtingos erdvinės kompozicijos, didelės skliautuotos patalpos, aukšti portalai, smailios arkos, kupolai su mukarnu. Paplito aštuonkampio plano mauzoliejai su įmantriais kūgio formos kupolais (Zubeidos mauzoliejus Bagdade, pradėtas 13 a. pradžioje), į viršų siaurėjantys minaretai (prie Nur ad Dino mečetės Mosule). Architektūra dekoruota iš plytų sudėliotais raštais, raižyta terakota.
13–20 amžius
Kurdistano parlamento rūmai Arbilyje (20 a. pradžia)
Mongolų antplūdis (13 a. vidurys) ir vėlesni neramumai sustabdė architektūros plėtotę. 16 a. pradžioje architektūrai įtakos turėjo persai, vėliau – turkai osmanai, kurie (su nedidele pertrauka) valdė Iraką iki 1918. Žymiausi šio laikotarpio architektūros paminklai – prabangūs mauzoliejai‑mečetės (Musos al Kadimo mauzoliejus, vadinamoji Aukso mečetė, Bagdade, 1515, atnaujintas 17 a.). 20 a. Irake pastatyta tradicinių gyvenamųjų namų, įvairios paskirties šiuolaikinės architektūros pastatų, buvo rekonstruojami miestai (Bagdadas ir kiti). Pradėta naudoti naujas konstrukcijas ir statybines medžiagas. Kūrė vietiniai (R. Čadirdži, g. 1906, H. Muniras, g. 1930) ir kitų šalių (A. H. H. Aalto – pašto pastatas Bagdade, 1958; W. Gropius – universiteto kompleksas Bagdade, pradėtas statyti 1961) architektai.
Pasaulio paveldo vertybės
Hatra (nuo 1985, pavojuje nuo 2015), Ašūras (nuo 2003, pavojuje nuo 2003), Samarra (nuo 2007, pavojuje nuo 2007), Arbilio citadelė (nuo 2014).
2271
Irako kultūra