Irãko gamtà
Irako gamtinis žemėlapis
Reljefas
Irako šiaurėje ir šiaurės rytuose yra Kurdistano kalnų dalis (didžiausias aukštis 3611 m, kitais duomenimis, 3607 m), šiaurės rytuose – Zagroso priekalnių vakarinis pakraštys. Didesniąją Irako dalį užima Mesopotamijos žemuma, kurios šiaurės vakarinė dalis – kalvota plynaukštė, vadinama al Džazira arba Aukštutine Mesopotamija, pietinė dalis – plokščia aliuvinė lyguma (aukštis mažiau kaip 100 m), vadinama Žemutine Mesopotamija (ilgis apie 500 km, plotas apie 120 000 km2). Tigro ir Eufrato tarpupis pelkėtas. Al Džazirą šiaurėje juosia Sindžaro (1463 m), rytuose – Makchulio, Džabal Hamrino kalnagūbriai. Irako pietvakariuose ir vakaruose, Saudo Arabijos, Jordanijos ir Sirijos pasieniuose – dykumos.
Irako kraštovaizdis Lalisho apylinkėse
Kurdistano kalnai Irake
Klimatas
Klimatas Irako šiaurėje pereinamasis iš mediteraninio į žemyninį subtropinį, Irako pietuose – žemyninis tropinis. Būdinga karšta ir sausa vasara, šilta lietinga žiema. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 10–13 °C, liepos 32–35 °C. Žiemą kalnuose sninga, žemiausia temperatūra –18 °C. Šalies šiaurėje per metus iškrinta iki 500 mm, Kurdistano kalnuose – iki 1000 mm, pietuose – iki 160 mm, pietvakariuose – iki 100 mm kritulių (daugiausia gruodžio–sausio mėnesiais).
didžiausias Irake Dukano tvenkinys
Vidaus vandenys
Didžiausios upės – Tigras (ilgis Irake 1418 km) ir Eufratas (1233 km); žemupyje jos susilieja ir sudaro Šatt al Arabą, kuris įteka į Persijos įlanką sudarydamas pelkėtą deltą. Irako pietvakariuose daug vadžių; didžiausios – Chauranas (380 km), al Ghadafas, al Ubaijidas. Mesopotamijos žemumoje gausu ežerų; didžiausi: al Chammaras, Tartaras (dirbtinis). Šiaurės Rytų Irake yra didžiausias Kurdistane Dukano tvenkinys.
Dirvožemiai
Irako vakaruose ir šiaurės vakaruose vyrauja akmeningi ir žvyringi kalciažemiai, al Džaziros plynaukštėje – kaštonžemiai, Mosulo apylinkėse – verstžemiai, Kurdistano kalnuose – gipsažemiai, Mesopotamijos žemumoje – druskožemiai, kurie dėl intensyvios žemdirbystės sukultūrėjo ir tapo trąšažemiais, Tigro ir Eufrato slėniuose – salpžemiai, Mažojo Nefudo dykumoje – smėlingi pradžiažemiai.
Augalija ir gyvūnija
Didesnę Irako dalį užima stepės, pietvakariuose pereinančios į pusdykumes ir dykumas. Kalnuose auga ąžuolai, pušys, eglūnai, gluosniai, tuopos, priekalniuose – dygūs krūmynai, al Džaziros plynaukštėje – kserofitai ir efemerai, Irako pietvakariuose – eglūnai, saksaūlai, Mesopotamijos žemumos pietuose – datuliniai finikai, oleandrai, akacijos, halofitai, paupiuose – gluosniai, tuopos, šalies pietryčiuose – meldynai, nendrynai. Veisiasi gazelės, šakalai, dryžuotosios hienos, paupiuose – flamingai, pelikanai, žąsys, antys, gulbės, garniai. Gausu graužikų, roplių (varanų, gyvačių), vabzdžių (yra platinančių ligas uodų).
Mesopotamijos pelkės
Aplinkos apsauga
Tigro ir Eufrato tarpupio pelkėta al Ahwaro teritorija (plotas 2115,44 km2) Pietų Irake įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (2016). 4 Ramsaro konvencijos (Irake įsigaliojo 2008) saugomos vietovės (plotas 5379 km2) – Al-Hawizeho pelkės (2007), Al Chammaro pelkės, Centrinės pelkės ir Sawos ežeras (visi 2014).