Irãko–Irãno kãras vyko 1980–88.
Karo priežastys ir pretekstas
Karas kilo dėl Irako ir Irano ginčų dėl sienų ir Irano ajatolos R. Chomeini, siekiančio išplėsti islamo revoliuciją kitose šalyse, pirmiausia Irake (čia dauguma gyventojų, kaip ir Irane – šiitai, o valdantysis elitas – sunitai) priešiškumo S. Huseino režimui. Siekiantis tapti pirmaujančia Persijos įlankos valstybe Irakas 1980 08 pareikalavo, kad Iranas grąžintų 1971 užimtas tris Hormuzo sąsiaurio salas, būtų peržiūrėta 1975 Irako ir Irano sutartis dėl sienos Šatt al Arabo upės viduriu ir suteikta autonomija Chuzistano ostanui (dauguma jo gyventojų – arabai). Irano vyriausybė šiuos reikalavimus atmetė. Naudodamasi nepalankia tarptautine Irano padėtimi (1979 šacho nuvertimui nepritarė dauguma arabų valstybių; islamo fundamentalistams 1979 užėmus Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadą Teherane Iranas prarado Vakarų valstybių paramą) S. Huseino įsakymu Irako kariuomenė pradėjo puolimą.
Irako kariai Irane (1980 09 25)
Karo eiga
1980 09 22 Irako kariuomenė įsiveržė į Chuzistano ostaną Irano pietuose ir bombardavo jo karinius objektus, iki 1982 užėmė apie 23 000 km2 Irano teritorijos. 1982 01 kontrpuolimą pradėjo Irano kariuomenė: sulaikytas irakiečių veržimasis šiauriau Dizfulio, karinis laivynas puolė al Basrą, aviacija bombardavo Irako šiaurę iki Mosulo; iki 1982 vidurio irakiečiai pasitraukė iš Irano. 1982 rudenį iraniečiai pradėjo veržtis į Iraką: 11 02 užėmė Mandalį ir priartėjo prie strategiškai svarbaus al Basros–Bagdado kelio. Dėl bombarduojamų naftos gavybos įmonių prie Persijos įlankos iškilo ekologinės katastrofos grėsmė, sutriko laivyba Persijos įlankoje; tuo piktinosi Vakarų valstybės. 1986 Irano kariuomenė persikėlė per Šatt al Arabą, 1987 puolė al Basrą, bet 1988 pirmoje pusėje beveik visur iš Irako buvo išstumta. 1988 08 20 karo veiksmai nutraukti, 1990 08 16 pasirašyta taikos sutartis.
Irako subombarduotas Irano naftotiekio vamzdynas (1981 01)
Nuostoliai ir padariniai
Karas iš dalies buvo preventyvus: S. Huseino nurodymu sėkmingas puolimas buvo sustabdytas, nors geriau ginkluota ir organizuota Irako kariuomenė nesunkiai galėjo priartėti prie Teherano.
Per karą žuvo apie 1 mln. žmonių, abi valstybės patyrė apie 400 mlrd. dolerių nuostolių; labai sumažėjo naftos (abiejų šalių svarbiausio nacionalinių pajamų šaltinio) gavyba ir eksportas.