Irako muzika
Irãko mùzika.
Muzikos įtakos, raida
kurdai groja tradiciniais muzikos instrumentais
Nuo 8 a. Irako muzika klostėsi kaip arabų muzikos (arabų muzika) šaka. Naudojami arabų muzikos instrumentai: ūdas, rebabas, kemanča, kanūnas, nėjus, dufas ir kiti. Irako muzikai turėjo įtakos Osmanų imperijos muzikinė kultūra. 16 a. 4 dešimtmetyje Iraką užkariavus turkams arabų muzika buvo išstumta iš visuomenės gyvenimo. Svarbiausia tapo karinė muzika (ji buvo pašos ceremonialo privaloma dalis). Irako nacionalinė muzika atgimė tik 19 amžiuje. Irako liaudies ir tradicinei profesionaliajai muzikai būdinga išplėtota dermių sistema, susidedanti iš 39 makamų (derminių melodinių modelių), ornamentuota melodika, variacinis temų plėtojimas. Irakiečių, kaip ir kitų arabų, garsaeilį sudaro 24 intervalai, artimi ketvirtatoniams. Makamai sudaro didelių vokalinių instrumentinių ciklų, panašių į siuitą, derminį pagrindą. Kiekviena pjesė grindžiama tam tikru makamu ir turi jo pavadinimą. Populiarus žanras ataba (skundas) – daina dialogas, kurį sudaro emocingi soliniai rečitatyvai ir trumpi atsakymai. Gyvuoja islamo muzika.
Dabartinėje muzikoje ryšku europietiškosios muzikos įtaka.
Muzikinės institucijos, žymesni muzikai
Bagdade buvo įsteigta Irako nacionalinio teatro trupė (1929), Liaudies dainų ir šokių ansamblis (1931), Nacionalinis simfoninis orkestras (1971), Bagdado radijo rytietiškos muzikos orkestras, choras. Muzikus rengė Irako dailiųjų menų akademija (1940), Bagdado vaikų muzikos mokykla (1968), privačios vaikų muzikos mokyklos. Žymūs muzikai: kompozitorius A. al Halili, makamų atlikėjai M. Kubalči, S. Muradas, A. Iskanderas, S. Ibrahimas, dainininkai F. Haliali, R. Ali, instrumentininkai H. Radžabas, Š. Ibrahimas, H. Šibli, Dažilis Baširas. Bagdade išleista muzikologijos veikalų, tarp jų žymiausi – Abd ar Razako al Husaini rinkinys Liaudies dainos (1929), Abd al Karimo al Alafo Arabų muzika (1963), Abaso al Azavi Irako muzika mongolų ir turkų valdymo metais (1951).
L: S. Q. Hassan Les Instruments de musique en Irak et leur rôle dans la société traditionelle Paris 1980.
1915
Irako kultūra