Irãko kis
Bendroji ūkio apžvalga
Irakas – ekonomiškai silpna valstybė. Ekonomikos pagrindas – naftos gavyba ir eksportas.
Iki 20 a. 9 dešimtmečio pajamos iš naftos eksporto kasmet siekė 21–26 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ir padengė apie 90 % vyriausybės investicijų. Irako–Irano karas, Persijos įlankos karas, Jungtinių Tautų embargas, ekonominės sankcijos S. Huseino režimui, Irako karas nulėmė naftos gavybos ir eksporto bei ūkio nuosmukį, labai nuskurdino šalį. 1996 paskelbta programa Nafta už maistą; Irakas galėjo parduoti nustatytą kiekį naftos ir už gautas pajamas (apie 28 % pajamų atitenkdavo Jungtinių Tautų kompensacijų fondui ir biudžetui) pirkti maisto produktų bei medikamentų. Pagal 1999 programą Irakui buvo leista eksportuoti tiek naftos, kad gautų pajamų pakaktų šalies humanitariniams poreikiams patenkinti. 1999 BVP sudarė 4,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 59,9 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 184 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2700 JAV dolerių). Užsienio skola apie 94 mlrd. JAV dolerių (2003).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Irako BVP siekė 207,889 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 428,634 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5048 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 10 409 JAV doleriai).
https://s.vle.lt/diagramos/251.html
Pramonė
2002 išžvalgyti naftos ištekliai sudarė apie 114 mlrd. barelių (apie 11 % pasaulio naftos; vieni didžiausių pasaulyje). Svarbiausi naftos gavybos rajonai – Kirkuko, Mosulo, al Basros, ar Rumeilos, Chanakino apylinkės. 2002 išžvalgyti gamtinių dujų ištekliai sudarė 3,15 trilijono kubinių metrų. Gaunama fosforitai, siera, akmens druska, gipsas, marmuras. Yra geležies, chromo, vario, cinko, švino rūdų, gamtinio asfalto telkinių. Irako svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2001 pagaminta apie 36 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Apie 98 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos nafta ir gamtinėmis dujomis. Apdirbamoji pramonė 1995 sukūrė 0,7 % BVP (1989 – 12,3 %). Nafta perdirbama Baidži, al Basroje, ad Dauroje (netoli Bagdado), Chanakine, al Chaditoje, Kirkuke, gamtinės dujos skystinamos az Zubaire, al Basroje, plienas lydomas Bagdade, Mosule ir netoli al Basros, aliuminis – ad Divanijoje. Chemijos (mineralinių trąšų, cheminio pluošto, vaistų), tekstilės (muslino, vilnos, medvilnės), siuvimo, odos ir avalynės, cemento, maisto pramonė, sunkvežimių, autobusų surinkimas. Amatai. Irako apdirbamosios pramonės produkcijos svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis ekstensyvus ir atsilikęs; 21 a. praadžioje jame dirbo 9,6 % ekonomiškai aktyvių Irako gyventojų. Dirbamoji žemė užima apie 13 % Irako teritorijos. Daugiau kaip 50 % pasėlių ploto užima javai: kviečiai ir miežiai auginami žiemą (sėjami spalio mėnesį, derlius imamas gegužės mėnesį), ryžiai, kukurūzai, soros – vasarą. Irako šiaurėje auginama javai, cukriniai runkeliai, tabakas, vynmedžiai, paprastieji migdolai, tikrosios pistacijos, Mesopotamijos žemumoje – javai, vilnamedžiai, alyvmedžiai, cukranendrės, daržovės (daugiausia arbūzai, melionai, pomidorai, agurkai, svogūnai, baklažanai), citrusiniai augalai, Irako pietuose (Tigro, Eufrato ir Šatt al Arabo slėniuose) – datuliniai finikai. Irako augalininkystės produkcija – 3 lentelėje.
Veisiama daugiausia avys ir ožkos, dar asilai, mulai, buivolai, kupranugariai, arkliai, naminiai paukščiai; dykumose ir kalnuose – pusiau klajoklinė ir klajoklinė gyvulininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. 2001 sugauta 22 800 tonų žuvų; upėse ir ežeruose žvejojami sazanai, šamai, Persijos įlankoje – stauridės, skumbrės, barakudinės žuvys, gaudomos krevetės.
3
4
5
Turizmas
2000 Iraką aplankė apie 78 500 užsienio turistų. Pajamos iš turizmo 1998 sudarė apie 13 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Transportas ir ryšiai
Automobilių kelių yra 45 550 km, iš jų daugiau kaip 80 % su kieta danga (21 a. pradžia). Svarbiausi plentai, einantys išilgai Tigro ir Eufrato, jungia Iraką su Turkija ir Sirija, be to, plentai jungia Bagdadą su Jordanija ir Sirija, Iranu, al Basrą – su Kuveitu. Geležinkelių 1963 km; svarbiausias – Bagdado geležinkelis (jungia Bagdadą su al Basra ir per Mosulą – su Turkija). Laivuojama daugiausia Šatt al Arabas ir Tigras. 21 a. pradžioje buvo įregistruotas 91 jūrų laivas; prekybinio laivyno tonažas 240 600 bruto tonų.
Bagdado centrinė geležinkelio stotis (2017)
Didžiausi uostai: al Basra, Umm Kasras. Bagdado, al Basros tarptautiniai oro uostai.
Dujotiekių 1739 km, naftotiekių 5418 km, naftos produktotiekių 1343 km (21 a. pradžia).
Bankai
21 a. pradžioje veikė 5 valstybiniai ir 17 privačių komercinių bankų. Prasidėjus Irako karui šalies bankų veikla sutriko. Buvo išgrobstyti bankai ir vertybinių popierių birža, dauguma bankų praktiškai neveikė. Pasibaigus karui numatyta sukurti šiuolaikišką (Vakarų šalims būdingą) bankų sistemą naudojant užsienio investicijas, pertvarkyti Centrinį banką. 14 šalių 13 bankų konsorciumas, vadovaujamas JP Morgan Chase, 2003 įsteigė Irako prekybos banką, 2004 atidaryti trijų užsienio bankų (HSBC, Standard Chartered Bank ir Kuveito nacionalinio) skyriai. 2005 bankų sistema apėmė Irako centrinį banką (būstinė Bagdade, įkurtas 1947), septynis valstybinius ir 18 privačių komercinių bankų. Didžiausių valstybinių bankų (abu Bagdade) Rafidain Bank (įkurtas 1941, didžiausias arabų šalyse) ir Rašid Bank (įkurtas 1988) aktyvai sudarė apie 85 % visos bankų sistemos aktyvų.
Irako piniginis vienetas – naujasis Irako dinaras, lygus 1000 filių. Jis 2003 10 pakeitė Pietų Irake cirkuliavusį Irako dinarą (įvestas 1932) santykiu 1:1 ir Šiaurės Irake (kurdų kontroliuojamuose rajonuose) cirkuliavusį vadinamąjį šveicariškąjį dinarą (taip pavadintas dėl savo stiprumo) santykiu 150:1.
Bagdade veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1991).
Užsienio prekyba
2003 eksportuota prekių už 7,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 6,58 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia ekportuojama nafta ir jos produktai (apie 90 % Irako eksporto, 2001), daugiausia importuojama maisto produktai, vaistai. 2003 daugiausia prekių eksportuota į Jungtines Amerikos Valstijas (45,4 % viso Irako eksporto), Taivaną (Kinija; 8,8 %), Kanadą (8,1 %), Jordaniją (7,8 %), Italiją (7,4 %), daugiausia importuota iš Jordanijos (14,8 % Irako importo), Vietnamo (11,5 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (7,4 %), Vokietijos (5,4 %), Rusijos ir Didžiosios Britanijos (po 5,1 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2018 Lietuva eksportavo į Iraką prekių už 7,484 mln. eurų, importavo iš Irako prekių už 1,4 tūkst. eurų.
Irako BVP struktūra (1999)
2271
-Irako pramonė; -Irako žemės ūkis; -turizmas Irake; -Irako transportas; -Irako bankai; -Irako užsienio prekyba