Irano gamtinis žemėlapis
Irãno gamtà
Krantai
Kaspijos jūros kranto linija (jos ilgis apie 740 km) mažai vingiuota, Persijos ir Omano įlankų krantai (bendras ilgis apie 1700 km) vingiuotesni. Pakrantės daugiausia smėlėtos, kai kur pelkėtos, Persijos įlankos pakrantė uolėta, yra klifų. Persijos įlankoje ir Hormuzo sąsiauryje gausu salų (Kharkas, Kišas, Lavanas, Kešmas, Larakas, Hormuzas, Hengamas).
Reljefas
Beveik visą Irano teritoriją užima kalnai ir plokščiakalniai – Irano kalnyno vidurinės ir vakarinės bei Armėnijos kalnyno pietrytinės dalys. Siauros žemumų juostos ištįsusios tik pajūriais (Irano šiaurėje – Pietų Kaspijos žemuma); kiek platesnė yra Chuzistano lyguma (Mesopotamijos žemumos rytinė dalis Irano pietvakariuose). Irano kalnyno vidinę dalį sudaro 500–1000, 1000–2000 m aukščio plokščiakalniai, plynaukštės yra daugiau kaip 4000 m aukščio kalnagūbrių (Kuhbenano, Kuhrudo ir kiti). Vidinius plokščiakalnius juosia kalnai: šiaurėje – Elburso (didžiausias aukštis 5670 m, Demavendo ugnikalnis; aukščiausias Irane), šiaurės rytuose – Turkmėnijos–Chorasano kalnai (Kopetdagas, Nišapuro kalnai), rytuose – Rytų Irano kalnai, pietuose – Mekrano, pietvakariuose ir vakaruose – Zagroso kalnai (didžiausias aukštis 4548 m, Zardkuho kalnas). Šiaurės vakaruose Irano kalnynas pereina į Armėnijos kalnyno pietrytinę dalį (didžiausias aukštis 4821 m, Sebelano ugnikalnis); Turkijos pasieniu ištįsęs Kurdistano kalnai, į rytus nuo jo – Irano–Azerbaidžano kalnai.
Maranjabo dykuma
Vidiniuose plokščiakalniuose – dykumos (Dešte Keviras, Dešte Lutas), daugiausia akmeningosios ir skaldingosios, pusdykumės ir druskopelkės (Namakzaras ir kitos). Akmeningųjų dykumų yra ir Zagroso pietryčiuose (tarpukalnių įdubose) bei Rytų Irano kalnuose. Zagroso ir Elburso kalnuose gausu urvų (giliausias – Ghar‑e Parau urvas, 751 m, ilgiausias – Ali Sadro urvas, 14 km) ir kitų karstinių formų, karštųjų mineralinių versmių. Zagroso pietryčiuose ir Hormuzo sąsiaurio pakrantėse yra druskinio karsto reiškinių. Irano teritorijoje dažni žemės drebėjimai.
Klimatas
Klimatas didesniojoje Irano teritorijos dalyje žemyninis subtropinis (karšta vasara ir šalta šiaurėje bei šilta pietuose žiema), Pietų Kaspijos žemumoje ir Elburso kalnų šiauriniuose šlaituose – jūrinis subtropinis, Persijos ir Omano įlankų pakrantėse – žemyninis tropinis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –2 °C (šiaurėje) iki 15 °C (pietuose), liepos atitinkamai 25 °C ir 31 °C (dažnai aukščiausia temperatūra siekia 40–50 °C). Vasarą pučia karšti vėjai. Didesnėje Irano teritorijos dalyje (vidinėse Irano srityse) per metus iškrinta 50–500 mm (daugiausia žiemą ir pavasarį), prie Kaspijos jūros – 1000–2000 mm kritulių. Sausiausi yra Irano rytiniai rajonai (Sistano įduboje per metus iškrinta 50–60 mm kritulių).
Kešmo salos kraštovaizdis
Vidaus vandenys
Į Kaspijos jūrą teka Araksas (Armėnijos ir Azerbaidžano pasieniu), Atrekas, Sefidrudas, į Persijos įlanką – Karunas, Mondas, į Hormuzo sąsiaurį – Mehranas, Kolis. Upės nevandeningos, vidinėse srityse išdžiūstančios.
Ežerai daugiausia seklūs ir druskingi; daugelis jų vasarą išdžiūsta, virsta druskos dykumomis arba druskožemių liūnais. Didžiausi ežerai (nenuotakūs) – Urmijos ežeras (Armėnijos kalnyne), Namakas.
Didžiausi tvenkiniai – Amir Kabiras (prie Karadžo upės), Mandžilio (prie Sefidrudo), Šahid Abas Puro (prie Karuno), Dizo (prie Dizfulio).
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia pusdykumių ir dykumų pilkžemiai ir kalkžemiai. Persijos įlankos pakrantėje, Chuzistano žemumoje ir druskingų ežerų pakrantėse – druskožemiai, Pietų Kaspijos žemumoje – šlynžemiai, Elburso šiaurinių priekalnių žemumose – rudžemiai, Armėnijos kalnyne – kaštonžemiai ir kalciažemiai.
Augalija
Miškai užima apie 11 % Irano teritorijos. Elburso šiaurės šlaituose, iki 2000 m aukščio, auga plačialapių miškai, Irano kalnyne – kserofitiniai augalai, Zagroso kalnų šiaurinėje ir vidurinėje dalyse, iki 2500 m aukščio, – ąžuolynai (kertami). Kalnuose, aukščiau kaip 2000–2500 m, – kalnų stepės. Šalies pietuose, oazėse, auga datuliniai finikai, Chuzistano žemumoje – meldynai, nendrynai.
Gyvūnija
Veisiasi kalnų ožiai ir kalnų avinai, gazelės, danieliai, kulanai, šernai, rudieji lokiai, leopardai, nendrynų katės, šakalai, vilkai, hienos, karakalai. Gausu paukščių (Kaspijos jūros ir Persijos įlankos pakrantėse – flamingų, pelikanų, tilvikų, žąsų, ančių). Daug graužikų ir roplių. Sarbazo upėje (Beludžistano ostanas) veisiasi krokodilai, Persijos įlankos pakrantėje – jūriniai žalieji vėžliai. Daug endeminių gyvūnų rūšių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 4,8 % Irano teritorijos. 9 biosferos rezervatai; didžiausias – Turano (apie 10 000 km2; Irano šiaurės rytuose). Didžiausi nacionaliniai parkai – Urmijos ežero (su 52 salomis), Keviro (apie 7000 km2).
2271