Irãno švietmas
Pirmosios mokyklos Irano teritorijoje atsirado 7–9 amžiuje. Iki 19 amžiaus švietimą tvarkė šiitų dvasininkai. Prie mečečių buvo steigiamos penkiametės pradinės mokyklos, kuriose turtingų tėvų berniukai buvo mokomi islamo, aritmetikos, skaityti ir rašyti. Baigę pradinę mokyklą mokslus galėjo tęsti septynmetėje aukštesniojoje mokykloje, kurioje, be islamo, buvo mokoma teisės. 1851 įsteigta pirmoji valstybinė mokykla, 19 amžiaus pabaigoje misionierių įsteigtos penkios mergaičių mokyklos ir keletas mokyklų, kuriose buvo mokoma užsienio kalbų. Po revoliucijos (1905) buvo priimtas nacionalinių, valstybinių ir pradinių mokyklų steigimo įstatymas. Iki 1925 įsteigta apie 3300 valstybinių mokyklų. Nuo 1925 švietimą tvarko valstybė, pradėta švietimo reforma: pagal Prancūzijos švietimo sistemos modelį steigtos pasaulietinės pradinės ir vidurinės mokyklos. 1940 įvestas privalomas nemokamas penkiametis, 1974 – aštuonmetis mokslas 6–14 metų vaikams. 1979 vėl įvestas islamo mokymas.
Irano mokinės
Švietimą tvarko Švietimo ministerija (atsakinga už pradines ir vidurines mokyklas), Kultūros ir aukštojo mokslo ministerija (atsakinga už aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus) bei Sveikatos ir medicinos mokymo ministerija (atsakinga už medicinos mokymą; jai pavaldūs apie 20 medicinos universitetų ir 12 medicinos koledžų).
Mokoma persų kalba. Veikia valstybinės ir privačios mokyklos. 2004 buvo 12 460 ikimokyklinių įstaigų, jas lankė 403 710 vaikų. Penkiametę pradinę mokyklą lanko 6–11 metų vaikai. Vidurinė mokykla susideda iš trimetės žemesniosios (11–14 metų vaikams) ir neprivalomos trimetės aukštesniosios (14–17 metų jaunuoliams) pakopų. Aukštesnioji vidurinės mokyklos pakopa yra 3 krypčių: teorinės (bendrasis lavinimas, humanitariniai mokslai ir meninis ugdymas), techninės (bendrasis mokslas, techninis, pramoninis, agrarinis ir paslaugų sferos mokymas; abi šios kryptys rengia mokinius aukštajai mokyklai) ir profesinės (technikos ir profesinis mokymas – rengia mokinius darbinei veiklai). Baigus aukštesniąją vidurinės mokyklos pakopą dar galima mokytis vienus metus (rengimas aukštajai mokyklai). Neįgalieji mokosi specialiosiose mokyklose. 2004 buvo 66 070 valstybinių (6 734 120 mokinių) ir 2560 privačių (295 040) pradinių mokyklų, 28 050 valstybinių (4 594 650) ir 2590 privačių (271 010) žemesniosios pakopos vidurinių mokyklų, 15 610 valstybinių (3 576 780) ir 2770 privačių (251 820) aukštesniosios pakopos vidurinių mokyklų, 1126 specialiosios mokyklos (71 860). Mokslas aukštesniosios vidurinės mokyklos pakopoje ir aukštojoje mokykloje mokamas.
Aukštasis mokslas įgyjamas universitetuose, mokytojų rengimo koledžuose ir privačiuose institutuose. Veikia apie 150 universitetų, 69 mokytojų rengimo koledžai, 40 privačių institutų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Teherano (įkurtas 1934), Isfahano (įkurtas 1936), Mašhado (įkurtas 1937), Policijos (įkurtas 1928), Mokytojų rengimo (įkurtas 1933, abu Teherane), Tebrizo (įkurtas 1946), Širazo (įkurtas 1962), Isfahano technologijos (įkurtas 1977) universitetai.
Suaugusiųjų švietimą ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro atvirieji universitetai (Pajam Nuro atvirasis universitetas, įkurtas 1987, ir privatus Azado universitetas).
Irano mokslų akademiją (įkurta 1935 Teherane) sudaro Kalbų (įkurta 1970), Literatūros ir menų (įkurta 1974) akademijos ir Kultūros tyrinėjimų ir mokslinių tyrimų institutas (įkurtas 1981). Kitos svarbesnės mokslo įstaigos: Nacionalinis inžinerijos ir biotechnologijų centras (įkurtas 1989), Irano Pasteuro institutas (įkurtas 1921), Nacionalinis istorijos, menų ir archeologijos centras (įkurtas 1972, visi Teherane).
Veikia Nacionalinė biblioteka ir archyvai (įkurti 1937 Teherane), Teherano universiteto centrinė biblioteka (įkurta 1949), universitetų bibliotekos, Golestano rūmų, Archeologijos (įkurtas 1936), Etnografijos (įkurtas 1938, visi Teherane) muziejai.
Irano nacionalinės bibliotekos pastatas
Irano kilimų muziejaus (Teherane) ekspozicija
Irano kultūra
2271